Poros santuokos liudytojais tapo taip pat krepšininkai Tomas Dimša ir Gintarė Jasiunskaitė. Nuotaką iki altoriaus vedė tėtis, televizijos operatorius Laisvis Karvelis.
Ir, nors ir Lietuva didžiąją vasaros dalį lepino orais, medaus kopinėti Grigonių šeima vyks į egzotiškąjį Balį.
Nuo mokyklos laikų pažįstami Marius, kuris prieš keleias dienas pasirašė trejų metų sutartį su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu, ir Salomėja draugavo daugiau nei šešerius metus. Krepšininkas Salomėjos rankos paprašė prieš porą metų Nemuno ir Neries santakoje, leidžiantis saulei.
Poros vestuvės gana neįprastos. Jose nėra pompastikos. Salomėja neslėpė, jog prieš kurį laiką jie planavo iškelti didelę puotą draugams ir giminėms su muzikantais, vedėjais ir žaidimais.
Tačiau vėliau viskas apsivertė aukštyn kojomis.
„Iškart po sužadėtuvių kaip akis išdegusi pradėjau viską planuoti, todėl bakalauro darbui pasirinkau artimą temą – vestuvių planavimą. Tęsiant studijas ir galvojant apie būsimą šventę vieną dieną mane lyg žaibas trenkė. Didelės vestuvės – tokia tuštybių mugė! Kam mes tai darome? Tai juk mūsų šventė, todėl neprivalome paisyti lietuviškų standartų ir tilpti į kokius nors rėmus. Nusprendėme tuoktis Jėzuitų bažnyčioje, ten, kur viskas ir prasidėjo“, - sakė nuotaka.
Jaunavedžių teigimu, nei gėlės, nei dovanos jų laimingesnių nepadarys, todėl savo ir svečių pinigus, skirtus šventei, paaukos kūdikių namams.
Jaunavedžiai susipažino mokykloje, šeštoje klasėje, tačiau iki 11 klasės tik prasilenkdavo koridoriuose.
„Marius nuo mažų dienų mokykloje išsiskyrė ne tik ūgiu, bet ir charakteriu, jis visada būdavo apsuptas draugų. Atsimenu jį kaip juokingą ir labai padūkusį. Jis buvo iš tų vaikų, kuris pirmas mokyklos kieme pradėdavo sniego karą, todėl dažnai tekdavo nuo jo bėgti“, – juokdamasi prisiminė Salomėja.
Pora mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, po 10 klasės Salomėja turėjo galimybę per mainų programą metams išvykti mokytis į Ameriką. Mergina iš anksto žinojo, kad grįžusi turės kartoti 11 klasės kursą, nes amerikietiška švietimo sistema neatitinka mūsiškės. Taip po metų Amerikoje Salomėja grįžo ne į savo, o į metais jaunesnių – M.Grigonio – klasę.
„Atsimenu, kai atėjau į pirmą pamoką, visi suolai jau buvo užimti, išskyrus vieną. Žinoma, Marius buvo tas, kuris pasiūlė man atsisėsti šalia jo. Nuo tada taip ir neišsiskyrėme“, – pažintimi, kuri porai tapo lemtinga, džiaugėsi nuotaka.
Salomėja yra didžiausia M.Grigonio sirgalė, kuri po rungtynių, nesvarbu, kokia tą dieną buvo statistika, jį pasitinka su šypsena ir palaikydama. Nuotaka tikino, jog per krepšinio varžybas aikštelėje mato tik Marių ir labai juo didžiuojasi.
„Kai pradėjome draugauti, buvome visai jaunučiai. Abiem tai buvo pirmoji meilė, pirmi rimti santykiai, todėl vienas be kito negalėdavome būti. Man teko susitaikyti su sportininko rutina. Turėjau suvokti, kad draugauju ne tik su Mariumi, bet ir su jo krepšiniu. Kad ir kaip tai skambėtų, išmokau visada būti pasiruošusi blogiausiam“, - sakė Salomėja.
Dėl sportininko traumų, treniruočių ar rungtynių jiems abiem yra tekę atidėti daug planų, kelionių, gimtadienių. Tačiau šie nesklandumai porą suartino, leido dar geriau pažinti vienam kitą.
Žodis „meilė“ porai yra veiksmažodis, nes tai - nuolatinis darbas.
