Kad vyras nekantriai laukia pažinties su nauju šeimos nariu, parodo ketvirtadienio vakarą jo paviešinta jautri žinutė socialinėje erdvėje.
„Kai tik gimiau, iškart iš Vilniaus „patraukiau“ į Klaipėdą – savo vaikystės miestą, kuriame pas močiutę praleidau keturis pirmus gyvenimo metus. Čia man nutiko visko ir visaip: pirmieji garsai, pirmieji žodžiai, pirmieji žingsniai, pirmieji žaislai, pirmieji draugai, pirma pažintis su jūra.
Pirmosios rimtos paauglystės išgertuvės – ta pati Klaipėda. Buvo išvaikščioti visi paplūdimiai, statytos visų įmanomų architektūros stilių smėlio pilys, kopų pagaliai vaizduotės versti visais įmanomais kardais ir šautuvais.
Klaipėdą lankydavau ir vėliau, vasaros atostogų metu, tačiau kiek ten bevažiuodavau, ji visuomet man turėdavo kažkokį vaikystės prieskonį, kažką raminančio ir saldaus, kažką tiesmukai ir primityviai gražaus. O pats mieliausias man visada išliko Mogiliovas – tas baisus raudonai pilkas Klaipėdos rajonas, kuriame, galima sakyti, vaikystė ir vyko.
Šiandien į Klaipėdą paskutinį kartą važiuoju kaip „vaikas“. Likimui per smarkiai nebaudžiant ir karmos buhalterijos galams sueinant, iš jos pirmą kartą grįšiu kaip tėvas – šį savaitgalį toje pačioje Klaipėdoje turi gimti mano ir Viktorijos Denisovaitės dukra.
Ir keista, ir smagu šiandien Vilniuje tarsi simboliškai iki galo palikti savo „vaikystę“, važiuoti į Klaipėdą jau nebe kaip į tą miestą, kuriame gali pasikrauti vaikystės nostalgijos, bet į kurį jau privalai vežtis tą stuburą, kurį šiaip ne taip išėjo susilipdyti per 29 metus.
Ratas užsidaro ir užsisuka iš naujo: vėl pirmieji garsai, žodžiai, pirmoji jūra, pirmasis kopų vėjas – tik jau nebe man. Augant racionalumas vis dėlto suleidžia savo geluonį, ir vaikystės spalvos pamažu blunka.
Bala žino, gal todėl mes ir norime vaikų – kad kažkokią giliai mumyse miegančią pasaką pažadintu savo absoliučiai nuoširdžia, nesuteršta reakcija į tuos dalykus, kurie, metams bėgant, vis labiau slenkasi į mūsų vaizduotės pakraščius. Bus matyt.
Laukia ilgas kelias – iki Klaipėdos, o iš ten – ir į tėvystę. Pasimatysim kitoj pusėj“, – rašė politikas.
Seimo nario Mykolo Majausko padėjėjas-sekretorius A.Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji burnos higienistė V.Denisovaitė prieš pusantrų metų susipažino socialinėje erdvėje.
Klaipėdiečiai kalbėjosi įvairiomis temomis, o tarp jų – ir apie vaikus. Tuo tarpu vestuvių kelti pora neskuba.
„Vestuvės yra abstrakti sąvoka, neskubame ir nesiveržiame tuoktis, nes nėra didelio reikalo. Abu susitarėme, kad jei kelsime vestuves, tai tuo metu, kai mūsų vaikas pats galės į jas ateiti pabūti liudininku“, – patikino A.Valinskas jaunesnysis.
