Įprastai savo santykių nekomentuojanti Monika, šį kartą nusprendė nebetylėti. Savo feisbuko paskyroje ji aprašė dabartinę ir labai nemalonią situaciją – visa tai liečia jų sūnų.
„Žodžiu, jau senokai kalbėta iš mano pusės šia tema, nes ne tik, kad nemaloni, bet jau darosi ir „šlyksti“ tema.
Vyksta skyrybos. Nustatytos laikinosios apsaugos. Su vaiku matymosi grafikas (pagal pačio tėvo norus).
Ir vis tiek gaunu replikas ir nepasitenkinimo strėles, kaip jam nepatogu antradieniais ir ketvirtadieniais važinėti pasimatyti, pabūti su vaiku po darželio iki vakaro. (Primenu, šių dienų tėvas reikalavo teisme pats).
Mano siūlymas buvo, kad kada nori, tada matosi – netiko.
Šiandienos situacija. Ketvirtadienis. Vaikas darželyje. Paimu vaiką prieš 17 valandą ir važiuojame maždaug nuo Seimo pusės geležinio vilko gatve link „Ozo“ PC. Ten sutarta vieta perduoti vaiką.
Kas gyvena Vilniuje, tikriausiai žino, kokie kamščiai šiomis dienomos būtent šiuo maršrutu.
Esmė, atvažiuojam į sutartą vietą maždaug 17 val. 35-40 min.
Kaip ir buvo galima tikėtis, vaiko tėvas išlipęs iš savo automobilio ir einant link mūsų (kol traukiau vaiką iš mašininės kėdutes), pasipylė pakeltu ir piktu balso tonu nepasitenkinimo strėlės man.
Buvo uždavinėjami klausimai, į kuriuos man nebuvo net progos atsakyti, nes liejosi kaip nesustabdomas potvynis.
Ir, aišku, grąsinimai, kad as pavėlavau atvežti vaiką (apie 20 min), todėl jis nusprendė, kad mane nubaus ir man vaiko (kaip buvo sutarta) neatveš iki 21 val. Ir as savo vaiką pamatysiu tik sekmadienį (nes jo savaitgalis su vaiku).
Aš, žinoma, nesutikau, nes vaikas turi savo režimą ir lanko darželį, ir atsisveikindamas su draugais ir auklyte pasake „iki rytojaus“.
Tevui nerūpi vaiko ūgdymas, vaiko rutina, kad jam reikia eiti į darželį penktadienį, kad Gabrielius pats nori ten eiti, nes turi ten draugų, su kuriais smagiai leidzia laiką. Ir t.t.
Bet kur tau rupės, kai tėvas nežino, ką reiškia sumokėti už Gabrieliaus tą darželį, prisidėti, supirkti visas reikalingas priemones, patalynę ir t.t.
Žodžiu, mamos ir, tikiu, dauguma tėčių tą supranta... nesiplėsiu.
Suprantu, kad apie vaiką iš jo pusės čia negalvojama, galvoja tik kaip čia dar įskaudinti vaiko mamą.
Ir kaip dar man įkąsti. Ir jis pasirenka savavališkai išsivežti vaiką ir man jo neparvežti iki 21 val.
Kantriai laukiu, galvoju ok. Kerštas. Vėluos. 21 val 40 min vaiko nėra, skambinu – atmeta ir taip 6 kartus. Rašau žinutę – perskaito, bet neatsako. Skambinu vėl – telefonas išjungtas arba uzblokavo (nežinau).
Kitas žingsnis – skambinu policijai, bandau papasakoti situaciją ir t.t. Paklausia mano vardo, adreso ir koks durų kodas. Liepia laukti, susisieks.
Na, tai laukiu iki pat dabar. Jau beveik 1 valanda nakties, laukiu nei daug nei mažai – 3 val.
Kaip simboliska, mano vaikui 3 metai. Aš nežinau realiai, kur jis yra, nežinau, kodėl tėvas vaiko nieko neatrašo, gal kas nutiko, perskruodžia mintis mano galvą, bet, aišku, veju ją tolyn, nes žinau, kad tai man kerštas už vėlavimą 20 min.
Klausimas iškilo man, tai ką man daryti tokioje situacijoje? Kai Policijos šūkis – GINTI , SAUGOTI , PADĖTI o aš niekaip tos pagalbos nesulaukiu. Ir jokių žinių.
Aš tai suprantu ir tikiuosi, kad mano vaikas saugus su savo tėvu (kad ir koks neadekvatus žmogus su manim), bet iš kur žino policijos pareigūnai, kad ši situacija nėra rimta? Kai vaikas realiai yra išvežamas ir AŠ mama nežinau, kur mano vaikas!“ – rašė ji.
