Moteris prieš beveik tris dešimtmečius baigusi muzikos mokyklą tikriausiai niekuomet nesusimąstė, kad atsisės šalia tuomet atrodžiusio nuobodaus fortepijono ir stengsis prisiminti vaikystėje grotas melodijas.
Socialinio tinklo paskyroje Rūta pasidalijo istorija, kurioje papasakojo kaip ir kodėl nusprendė iš naujo mokytis groti pianinu.
„Praėjo 3 dešimtmečiai ir aš savo noru fortepijono pamokoje! Savo noru!
Ar tie, kurie mokėsi gamų, etiudų ir visokių ten c-dur, g-moll, andante, staccato tuo metu, kai draugai kieme žaidė kvadratą (ok, dabar to nėra, tai maždaug „Sims 4“, „League of Legens“), supranta apie ką aš kalbu? Po visų mano „Aš tą pianiną kirviu sukaposiu“?
Artėjantis rugsėjis ir mokslo metai man vėl kvepia kardeliais?
7 metus aš mokiausi muzikos mokykloje Vilniuje – dainavau, dirigavau ir grojau pianinu. Sakė – turiu idealią klausą!
Kai man sukako 14-baigiau ją, uždariau duris, nusipurčiau ir savo pianiną „Belarus“ ar „Riga“ (net nepamenu) padovanojau vaikų namams.
Daugiau taip ir neprisėdau prie šio nuostabaus instrumento – taip man buvo įgrisę...
Ir tas baisus stresas per egzaminus, kai atspindy matai savo lakstančius pirštus – taip ir lauki kada gi suklysi. Taip ir buvo per vieną egzaminą – stvėriausi už galvos, na, nes tiesiog baisu vaikui!
Niekada nepamiršiu kaip baigiamiems egzaminams koncertų salėje vietoje valerijono lašų šliukštelėjau kamparo spirito ( sumaišiau buteliukus) – gal ir gerai, gal labiau nusiraminau?
Tėvai niekada neleido mesti muzikos mokyklos, nors aš to ir neprašiau – buvau auklėjama pradėjus darbą jį užbaigti, o be to buvo nupirktas instrumentas -kokia nepagarba tėvams būtų ( visa laimė, kad baigiau, nes tik vėliau supratau ką duoda muzika – visai nesvarbu, kad neatsimeni, kada gimė Mocartas ir neskiri Šuberto kūrinių nuo Bacho).
Tik dabar vis garsiau pedagogai kalba, kad muzika padeda mokytis matematikos! Aš turėjau nuostabius mokytojus. Tai, po velnių, problema buvo kažkur kitur?
Faktas, kad manyje, nes vaikui niekada nepatiks dirbti, dirbti ir dirbti! Vardan ko, kai tai taip neapčiuopiama? Tai kaip mokyti vaiką muzikos, kad jis ją mylėtų, o ne nekęstų?
Man tai aktualu, nes mano 3-ejų sūnus yra labai muzikalus! Akivaizdu, kad po kelių metų praversim muzikos mokyklos duris. Aš nenoriu, kad jis jaustų tą patį, ką jaučiau aš.
Po 30 metų visiškos tylos ( nekreipiant dėmesio į Žygimanto Baryso provokaciją TV laidoje – asmeninių kelionių organizatorius, beje, ne kartą laimėjęs konkursus, taip pat nesėdėjo prie instrumento kokių 10 metų) aš nebesuprantu boso rakto ir taip greitai klaviatūroje medinėmis rankomis nerandu natų...Žiauru... ( nors raminu save, po tiek metų tai tas pats kaip pirmą kartą).
Ilgi nagai caksi it „blondinės“ ( prašmatnų manikiūrą , aišku, reikėjo pamiršti) , bet... Itin paprasta , pirmos klasės melodija gražina mane į vaikystę.
Tik jaučiu, kad su visai kitu jausmu spaudžiu klavišus ir klausau ką sako pianistė Eglė Andrejevaitė – nuo jos žavesio, šilumos, kažkokio rūpesčio ir padrąsinimo man visiškai ramu – žinau, žinau, atrodau itin prastai, bet man visiškai nesvarbu!
Man svarbu kaip jaučiuosi! Ir dar kartą įsitikinau, kad mintis yra materiali – jau metus galvoju, kad reikia, reikia, reikia prisėsti prie pianino, susirasti mokytoją! Ir gaunu laišką su kvietimu pamokai! Ačiū, Egle!“, – socialinio tinklo paskyroje istorija pasidalijo Rūta.
Šią TV laidų vedėjos istoriją pastebėjo ir jos draugai bei sekėjai. Komentaruose šie gyrė moters talentą ir linkėjo sėkmės pamokose.
