Spektaklį „Žmogus iš Podolsko“ kartu su visais žiūrovais stebėjo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda (55 m.) su žmona Diana (55 m.)
Malonų šalies vadovo vizitą socialiniame tinkle „Facebook“ aprašė režisierius.
G. ir D. Nausėdų vizitas paliko malonų įspūdį ne tik kitiems žiūrovams, bet ir spektaklio aktoriams, kurie su pirmąja šalies pora kartu apžiūrėjo teatro erdves.
„Labai mažas, bet reikšmingas valstybinis įvykis. Vakar įvyko neįtikėtinas dalykas. Gitanas Nausėda su pirmąja Lietuvos ponia atėjo į OKT teatrą.
Pasižiūrėti spektaklio „Žmogus iš Podolsko‘‘. Viskas įvyko be galo paprastai. Likus vos kelioms valandoms iki spektaklio paskambino jo patarėja ir pasakė, jog norėjo nupirkti bilietus, bet bilietų nėra, ir pasiteiravo, galbūt yra koks rezervas.
Tiesą pasakius, bevalgydamas avižinę košę aš vos nepaspringau. Nespėjęs praryti košės aš atsakiau, jog, žinoma, mes turime rezervinių vietų.
Staiga paskambinau į teatrą ir daviau tam tikrus nurodymus, kad ruoštųsi sutikti garbų svečią. Kaip žinia, prezidentus teatre geriausiu atveju galima pamatyti nebent per Naujuosius metus „Traviatoje‘‘, kur visi apsirengę smokingais ir užsimaukšlinę fanaberiškus snukelius.
O čia yra alternatyvus teatras, neatliepiantis net elementarių tokio rango žiūrovui sąlygų. O dar „Žmogus iš Podolsko‘‘.
Tikrai geras spektaklis, bet vis dėlto tai ne Marcinkevičiaus „Katedra‘‘ ar Tumino „Maskaradas“‘. Bekramtydamas košę paskambinusiai patarėjai dar norėjau pasakyti, kad gal geriau į kokią Čechovo „Žuvėdrą‘‘, bet ragelis jau buvo padėtas.
Penktą valandą teatras jau buvo apžiūrimas atitinkamų saugos tarnybų. Ir štai septintą valandą, nė kiek nepavėlavęs, Gitanas Nausėda ir pirmoji Lietuvos ponia jau sėdėjo mažoje OKT salytėje apsupti gan sutrikusių OKT teatro fanų.
Spektaklis praėjo puikiai ir, tiesą pasakius, ne be prezidento ir pirmosios ponios pagalbos, nes jie visiškai atvirai reagavo, juokėsi ten, kur juokinga, ir labai rimtai žiūrėjo ten, kur visai nejuokinga.
Žiūrovas irgi labai greitai apsiprato ir atsipalaidavo. Kas nebuvo OKT teatre, nežino jo salės specifikos. Ten žiūrovus ir aktorius skiria vos pusė metro, ir ne vietoje parodyta prezidentinė rimtis būtų tiesiog nunešusi spektaklį.
Po spektakio pirmoji Lietuos pora vieni pirmųjų atsistojo ploti. O po to įvyko šiltas pokalbis su aktoriais. Mes aprodėme savo teatriuką, ofisus (jeigu juos taip galima pavadinti) ir mažą kambarėlį su vienu veidrodžiu, kuriame persirengia aktoriai, tarp kurių, beje – ne vienas Nacionalinės premijos laureatas.
Visa tai labai nustebino prezidentą. Ir ypač Lietuvos pirmąją ponią. Pasirodo, dabartinis prezidentas mūsų teatre svečiuojasi jau ne pirmą kartą.
Tiksliau, svečiavosi, kai juo dar nebuvo. Ypač jam patiko Juozo Budraičio „Paskutinė Krepo juosta‘‘. Pasakysiu atvirai – aš tai laikau rimtu valstybiniu įvykiu.
Atsižvelgiant į paskutiniu metu labai įtemptą prezidento grafiką, atėjimas į neformalų ir nonkonformistinį teatrą yra pats geriausias ženklas valstybei, koks tik gali būti. Ne pirmą kartą į mano spektaklius ateina prezidentai.
Bet tai būdavo LNOBT arba LNDT. Valdas Adamkus, pamenu, vos vos iškentėjo triukšmingą „Oidipą karalių“, o Dalia Grybauskaitė, tiesą pasakius, labai jautriai sureagavo į Marcinkevičiaus „Katedrą“.
Dėkodama kūrybinei komandai ji net apsiašarojo. Ko gero, mes vieninteliai Lietuvoje regėjome jos ašarą. Bet vis dėlto tie vizitai buvo iš anksto suplanuoti ir protokoliški.
O čia nebuvo jokio protokolo. Man tai priminė skandinavų prezidentus, į darbą važinėjančius dviračiais. Ir jeigu mes Lietuvoje kalbame apie kultūrą ir jos reikšmę, tai va būtent taip ji ir yra kuriama.
OKT teatras tikrai nėra vieta pasipjarinti. Ne veltui beveik nė vienas rimtas politikas niekada čia nebuvo užsukęs.
Ponas Ramūnas Karbauskis, mūsų Kultūros komiteto pirmininkas, matyt, nežino, kur yra OKT teatras ir ar apskritai toks yra.
O gerbiamas Remigijus Šimašius irgi nė karto neapsilankė, nors turėtų lankytis vos ne kasdien.
Ir ne todėl, kad mes esame savivaldybės teatras, bet kad suprastų, jog yra dar ir tragedijos kaukė.
Pamenu, Artūrą Zuoką vis kvietėme į spektaklį „Dugne‘‘. Bet teatrinio dugno jis išsigando.
Todėl didelis respektas mūsų Ekscelencijai prezidentui Gitanui Nausėdai. Man tai suteikia vilties. Ir aš pradedu tikėti valstybės gerove.
P.S. Jeigu kas nors galvoja, kad aš noriu įsiteikti naujai valdžiai, tai perskaitykite tekstą dar kartą. Jeigu ir tai nepadės, perskaitykite dar kartą.
O jeigu ir tai nepadės, skaitykite dar kartą, dar kartą, dar kartą...“ – socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje rytą po spektaklio parodymo rašė O.Koršunovas.
