„Kūčias visada švenčiame pas mano tėvus ir tai niekada nekito. Nuo pat pirmų gyvenimo dienų iki dabar būnu su tėvais, su šeima, broliu... Vienintelis pokytis – dabar esu ne viena, švęsti prisijungiame su visa savo šeima: vyru ir dukryte.
Labai gražus laikas ir Kalėdų laukimas. Kai visur sužiba šviesos, lemputės... Tiesa, dabar gal kiek per anksti viskas vyksta. Prisimenu, kaip būdavo, kai augau. Pasiruošimas – vos dieną prieš! Kūčių rytą mama gamindavo, o mes su broliu puošdavome eglutę.
Tą vakarą susėsdavome skanauti mamos ruoštų patiekalų, džiaugdavomės jau papuošta egule... O kitą rytą po ja rasdavome dovanas“, – prisiminė N.Pareigytė-Rukaitienė ir sakė net ir pakitus daugumos požiūriui pati neskubanti puošti namų mėnesiu anksčiau. Verčiau laikosi tradicijų.
Kuriozas su Kalėdų seneliu
Dukrelei Patricijai – jau septyneri. Tradicija, kurios labiausiai laukia mažoji, žinoma – Kalėdų senelio pasirodymas.
„Labiausiai ji, aišku, laukia Kalėdų senelio. Prisiminkim, kai patys buvom vaikai! Patricija gimusi lapkritį, tad ką tik atšventėme jos gimtadienį, o paskui – Kalėdos ir vėl dovanos... Bet vaikams niekada tų dovanų neatrodo per daug“, – juokėsi dainininkė. Visgi ir šioms dovanoms namuose ji suteikia šventinę prasmę – drauge su dukryte rašo laišką Kalėdų seneliui.
Negana to, šis gerumą ir Kalėdų dvasią įkūnijantis veikėjas kasmet ir gyvai apsilanko moters šeimoje.
„Tėtis dar nuo seno turi aprangą... Vienais metais ja apsirengė mano mama... Tiek prisijuokėm, net prisiminus ima juokas. O šiaip visada seneliu būna mano brolis. Bet pernai Patricija jau kažką įtarė, pastebėjo, kad dėdės ir senelio batai vienodi. Įtariu, šios Kalėdos gali būti paskutinės, kai pas mus lankosi neatpažintas Kalėdų senelis...“ – juokėsi atlikėja.
Prisiminusi, kaip žiemos metu ji pramogaudavo būdama vaikus, N.Pareigytė-Rukaitienė neslepia – savo dukrai to neleistų.
„Klaipėdoje gyvenome name, šalia buvo nemažas tvenkinys. Prisimenu, kai tik ateidavo žiema ir tvenkinys užšaldavo. Neįsivaizduoju, kaip tėvai išleisdavo, bet su draugais eidavom čiuožinėti pačiūžomis. Aš neįsivaizduoju, kaip mus išleisdavo, turbūt bėgčiau paskui Patriciją (juokiasi).
Eidavom nuo kalno su rogutėm, sniego būdavo visada ir daug. Dabar žiūrint tas kalnas atrodo visai nedidelis, vos iškilęs virš žemės, o tuo metu atrodė oho, kokio dydžio kalnas!“ – pasakojo N.Pareigytė-Rukaitienė.
Kas man yra Kalėdos?
Moteris atvirai papasakojo ir apie giliai šeimoje įsišaknijusį tikėjimą bei pagarbą tradicijoms. Pati atlikėja, būdama vaikas, ne vienerius metus patarnaudavo bažnyčioje.
„Anksčiau visada eidavome į bažnyčią. Dar mokykloje buvau labai pamaldi. Mano šeima tikinti. Dabar bažnyčioje taip dažnai nebesilankome, bet Dievą nešiojamės širdyje ir, jeigu reikia, pasimeldžiam namuose, degame žvakutes. Šiomis dienomis keliaujame Škotijoje, aplankysim ne vieną bažnyčią ir pilį, daug už ką turime pasimelsti, daug už ką noriu padėkoti. Dievas visada šalia.
Klausinėja ir mergytė apie Dievulį, kartu ir pasimeldžiam, padėkojam už dieną. Bet kaip atsakyti, kas yra Dievas? Tas pažinimas dar vyksta, jis miglotas. Krikštijome, kol dar nebuvo metukų jai, man tas buvo labai svarbu. Manau, kad mokykloje, tikybos pamokoje, Patricijai daugiau pasakojama apie Kūčias ir jų prasmę“, – sakė moteris.
Visgi ji pabrėžė, kad didžiausia Kalėdų prasmė atsiskleidžia būnant su šeima. Ir ne taip svarbu, kur ar kaip jas sutinki. Svarbiausia – visiems būti kartu. Taip pat reikia vaikui perduoti supratimą, kad ši šventė ir jos nuotaika – ypatinga.
„Man Kalėdos yra šeima. Šeima, stebuklas. Kai sėdi prie kalėdinio stalo, jausmas ir emocija ypatingi. Tai – ne asmeninio gimtadienio šventė, viskas kitaip. Atsisėdi nusiraminęs ir palaimoje. Svarbiausia, kai artimieji šalia. Tie, kas yra tavo brangiausieji“, – paaiškino N.Pareigytė-Rukaitienė ir pridūrė, kad būti kartu su artimiausiais – didžiausias Kalėdų džiaugsmas.
Svarbiausia – tradicijos šeimoje
Diakonas (krikščionių dvasininkas, kuriuo tapti gali ir vedęs vyras – pasaulietinį darbą ir šeimą turintis asmuo, kuris, įšventintas į diakonus, įgija teisę krikštyti, laidoti, tuokti, dalyti komuniją. – Red.), 5 vaikų tėvas Darius Chmieliauskas papasakojo, kaip Kalėdų prasmę galima paaiškinti vaikams, jei šie teiraujasi.
„Aišku, labai priklauso nuo šeimos ir aplinkos, kurioje vaikas auga, nuo tradicijų. Mūsų šeimoje supratimas apie Kalėdas persiduoda gana natūraliai. Visi tarsi žino, kad Kalėdos – Jėzaus gimtadienis. Per Kūčias mes ruošiamės jo šventimui. Šeimose tikrai nesakau, kad reikia labai daug apie tai kalbėti, bet kažkiek, ypač jei vaikas klausia – verta.
Vaikai labai atviri dvasingumui, jie lengvai priima informaciją. Galima papasakoti minimaliai ir jiems suprantamai. Pavyzdžiui. Patys matome, kad gyvenime ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi. Tą matydamas Dievas atsiuntė savo sūnų, Jėzų, į žemę, jog mums būtų lengviau.
Dievas pasirinko mergaitę Mariją, paklausė, ar ši būtų Jėzaus mama. Kad ji nebūtų vieniša, Dievas pasirūpino, kad ji turėtų ir sutuoktinį, Juozapą. Jiems ėdžiose gimė mažylis – kūdikėlis Jėzus. Per Kalėdas tą gimimą ir švenčiame.
Taip papasakota istorija vaikams tikrai suprantama. Per Kūčias mes ruošiamės, laukiame didelės šventės, Kalėdų. O šiaip nuostabu, kad Lietuvoje išlikusi Kūčių vakarienės, pasninko tradicija. Parodome daug išmonės, kaip galime pagaminti be mėsos, šeimininkės stengiasi... Tą vakarą reikėtų valgyti kukliau. O kitą dieną švenčiame su sočiais Kalėdų pietumis – taip pažymime džiaugsmą.
Kalėdos įprasminamos šeimyniškai, jų šventimas kupinas namų tradicijų. Tai – labai gražu ir džiugu, kai žmonės laikosi namų tradicijų“, – sakė D.Chmieliauskas.
