Delfi.lt žiniomis, jo namuose, Panevėžyje, kūnas rastas spalio 3 dieną, irimo stadijoje.
Paskutinis jo įrašas feisbuke – rugsėjo 3 dieną.
2018-aisiais, gyvendamas Vokietijoje, jis apie savo gyvenimą kalbėjo LNK KK2 laidai.
Tuomet jis slaugė senelius.
Vyras pasakojo, kad gyvenimas svečioje šalyje jam beveik nekainavo – nei maistas, nei butas. Viską Povilui davė jo prižiūrimas senukas.
„Atlyginimą aš gaunu kas savaitę ir man sočiai per akis“, – kalbėjo interneto herojus.
Tuomet Lietuvoje Povilas daug vargo – dirbo Palangos greitosios pagalbos slaugytoju, bet alga buvo labai maža – vos 560 eurų. O ir pats gyvenimas Povilo niekada nelepino – vaikinas matė, kokiais gražiais rūbais pasidabinę vaikšto jo klasiokai ir kaip gerai jie gyvena, o Povilas neturėjo nieko, nes augo vaikų namuose.
„Kai augome vaikų namuose, tai keikėme, kad viskas blogai, kad viskas netinka, bet auklėtojos mums sakydavo, kad išėję suprasite, kas kaip buvo tuose vaikų namuose“, – yra sakęs P. Dabužinskas.
Vyras yra pasakojęs, kad iki pilnametystės jis niekada neturėjo nuolatinių globėjų, šeimos jį pasiimdavo savaitgaliui ar vasarai:
„Aš labai daug globėjų turėjau. Vieni tik vasarai imdavo, kiti atostogom. Teko net gi būti pas tokius globėjus, kur tikrai geriantys buvo. Teko ir lauke nakvoti“.
Vos tik suėjus pilnametystei, Povilas tapo benamiu.
„Nežinau, kaip dabartiniai benamiai, bet tuo laiku aš buvau gatvėje ir suradau benamių, kurie priglaudė ir dalindavosi viskuo“, – sakė P. Dabužinskas.
Tačiau Povilas visą gyvenimą norėjo padėti žmonėms, todėl tapo slaugytoju Palangos greitojoje pagalboje.
„Aš esu bendrosios praktikos slaugytojas. 2007-aisiais baigiau mokslus ir išvažiavau į Palangą, ten dirbau penkerius metus“, – tuomet kalbėjo P. Dabužinskas.
