Būrys artimųjų bei talento gerbėjų F.Latėną išlydėjo iš Kompozitorių sąjungos namų, kur buvo pašarvoti jo palaikai.
Į paskutiniąją kelionę kompozitorių palydėjo guodžiantys kunigo žodžiai.
Iki paskutinės atsisveikinimo minutės į Kompozitorių sąjungos namus rinkosi žmonės, norintys ištarti paskutinį „sudie“.
Laidotuvių procesija karstą su F. Latėno palaikais palydėjo į Antakalnio kapines. Amžinojo poilsio aktorius atguls menininkų kalnelyje.
Kompozitorius mirė lapkričio 4-ąją, eidamas 65-uosius. Liūdną žinią apie netektį pranešė jo dukra, aktorė Elžbieta Latėnaitė.
„Nuo šio vakaro man teks toliau gyventi jau be Jo šilto glėbio ir rūpesčio“, – rašė ji.
Žinoma aktorė socialinio tinklo paskyroje ragino žmones, norinčius atsisveikinti gyvai, laikytis visų rekomendacijų dėl koronaviruso grėsmės.
„Dėl Tėvelio išlydėjimo. Sustojo mano tėčio širdis, o su ja – ir jo gyvenimas. Turint omeny pandemiją, tikrai suprasime, jei atsisveikinsite per atstumą, mintimis, iš tolo. Patys irgi ne visi būsime. Norinčius ir galinčius atsisveikinti gyvai – kviečiu laikantis visų saugumo rekomendacijų užsukti į Kompozitorių sąjungos namus (A. Mickevičiaus g. 29, Vilniuje)“, – dalijosi moteris.
Spalio pabaigoje 34-erių Elžbieta pasidalijo žinia, kad ji ir šeima užsikrėtė koronavirusu.
„Prieš 6 dienas biškį pasėdėjom su šeima, ten viską. Šiandien gavom 8-tą teigiamą Covid-19 testo atsakymą. Mieliau būčiau rinkusis pagirias.
Šventės metu jautėmės puikiai (jei neskaičiuosim savijautos dėl pokalbių apie 5G ir čipavimą), tuo metų sirgę dar nejautė simptomų, nedėvėjom kaukių, kelis jaunus žmones apsikabinau ir bučiavau (gi pasiilgstam visi gyvų susitikimų su artimaisiais, ane?).
Šiuo metu 2 iš šventės dalyvių guli ligoninėje (senjorė ir vaikas). Kai nesergi, pandemija užknisa, nes trūksta darbų, socializacijos ir nepatogi kaukė“, – savo socialinio tinklo paskyroje tuomet rašė E.Latėnaitė.
Jos įraše tėtis minimas nebuvo. Maestro F.Latėnas pirmiausia žinomas kaip teatro kompozitorius, visų Rimo Tumino, taip pat daugelio Eimunto Nekrošiaus ir Jurijaus Butusovo spektaklių muzikos kūrėjas.
Jis rašė muziką Valstybinio jaunimo, Vilniaus mažojo, „Lėlės“ bei kitų Lietuvos ir užsienio teatrų spektakliams.
„Teatrui esu seniai pardavęs dūšią, – viename interviu yra prisipažinęs F. Latėnas. – Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau.“
1981-1989 m. F.Latėnas pelnė apdovanojimus už muziką E.Nekrošiaus režisuotiems dramos spektakliams „Kvadratas“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“, R.Tumino -„Čia nebus mirties“, lėlių teatro spektakliams „Lakštingala“ ir „Stebuklinga motina – elnė“.
Lietuvos teatro sąjunga pažymėjo geriausius jo 1987-1988 ir 1989-1990 m. sezonų darbus. 1995 m. kompozitoriui skirtas teatralų „Kristoforo“ prizas už muziką R.Tumino režisuotam spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“. 2011 metais F.Latėnui buvo įteiktas prestižinis rusų teatro apdovanojimas – tarptautinė Konstantino Stanislavskio premija už muziką režisierių E.Nekrošiaus, R.Tumino ir Olego Tabakovo teatro spektakliams.
Tarp šios premijos laureatų yra tokios meno legendos kaip O.Bergmanas, G.Strelleris, Ch.Marthaleris.
„Teatras – jo kraujyje. Šis nuostabus kompozitorius sugeba ne tik sukurti spektaklio atmosferą, bet ir pabrėžti jo prasminius akcentus, suteikti spektakliui polėkį.
Jis lengvai įlieja į spektaklio audinį įvairiausių muzikos stilių, suderina klasikines parafrazes ir atonalius pasažus, orkestrinius fragmentus ir natūralius gamtos garsus – jūros ošimą, vėjo šalvenimą, žmogaus atodūsį“, – rašė anuomet apie F.Latėną laureatus pristatęs leidinys.
2013 metais kompozitoriaus indėlis į Lietuvos teatrą buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.
„Teatre galėjau realizuoti savo idėjas. Nemėgau muzikoje formalizmo – tuo metu buvo madingi visokie „izmai“. Man norėjosi grįžti prie paprastų dalykų: melodijos, trigarsio, atsisakyti disonansų. Per užuojautą, meilę žmogui ironizuoti tikrovę. Mes, kūrėjai, tik perteikiame tai, kas mums siunčiama iš aukščiau. Žmogus negali būti kūrėjas – jis pats yra sukurtas“, – yra sakęs F.Latėnas. 2016 metais R. Paknio leidykla išleido teatrologių Daivos Šabasevičienės ir Rasos Vasinauskaitės knygą „Muzika kaip teatras.
Faustas Latėnas“, kurioje vieną žymiausių lietuvių teatro asmenybių atskleidžia šeimos narių, bičiulių ir kolegų pasakojimai. Kompozitorius 1956 m. gegužės 16 d. gimė Dusetose, 1980 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos kompozicijos specialybę.
2000–2005 m. užėmė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo pareigas. F. Latėnas 1989-1991 metais vadovavo Vilniaus teatrui „Lėlė“, nuo 1996-ųjų metus vadovavo Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui, 1999-2000 metais ėjo Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas.
2000-2004 metais kartu su režisieriumi Rimu Tuminu vadovavo Vilniaus mažajam teatrui. 1996 ir 2004 metais F. Latėnas tapo Lietuvos kultūros viceministru, taip pat ėjo ministro pirmininko patarėjo, Lietuvos kultūros atašė Rusijoje pareigas.
Su žmona Ramute Rachlevičiūte, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja ir Dailės akademijos galerijos vedėja, F.Latėnas susilaukė trijų vaikų – Norvydos, Elžbietos ir Kristupo.
Parašė muziką kino filmams „Mano mažytė žmona“, „Šešiolikmečiai“, „Parodų rūmai“, „Neatmenu tavo veido“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Išakėtas krantas“, „Džiazas“, „Mediniai laiptai, „Ir jis pasakė jums sudie“, „Prokurorai“, „Garbės kuopa“, dokumentiniam filmui „Lietuvos Respublikos Prezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas. Prezidentavimo metai“.
