– Kuo Jums svarbi fotografija?
– Artėjant Motinos dienai prisimenu savo mamą, kurią prieš nepilnus du mėnesius išlydėjome amžinon kelionėn. Mano mama nuolatos kūrė šeimos fotografijų albumą. Jų surinkus buvo apie dešimt. Visi buvo skirtingi ir ypatingi. Dažnai atvažiavus mums į svečius mama su pasididžiavimu ir malonumu rodydavo albumus vis su naujomis nuotraukomis. Ji mokėjo taip įdomiai sudėti nuotraukas, kad jose visada matydavosi gyvenimo trapumas ir grožis. Fotografija – tai brangūs prisiminimai, užfiksuotas ryšys, tradicija.
– Kas Jus atvedė į fotografijos pasaulį?
– Pamenu, pradėjau fotografuoti, kai gimė pirmoji dukra. Norėjau užfiksuoti kiekvieną jos gyvenimo akimirką: kaip ji keičiasi, auga, kaip susipažįsta su pasauliu. Gyvenimas prabėga labai greitai. Kai vartai nuotraukų albumą, lengviau prisimeni įvairius gyvenimo periodus.
– Kuo ypatingos nuotraukos kiekvienam iš mūsų?
– Dažniausiai žmonės fotografuojasi, kai jie yra laimingi, tada, kai jiems yra svarbu įamžinti akimirkas, kurias nori prisiminti ir paskiau jas parodyti savo brangiems žmonėms. Pamenu, kai mano mama atvažiavo pasveikinti anūkės gimtadienio proga, nusprendėme padaryti improvizuotą šeimos fotosesiją. Buvo labai smagu. Prieš objektyvą pozavau aš pati, mano seserys: vyresnėlė Marija ir jaunėlė, modelis bei verslininkė Aistė Andrijauskaitė, mūsų mamytė Galina ir jos anūkai.
Nors esu profesionali fotografė ir turiu savo fotostudiją, bet kaip batsiuvys be batų, taip ir fotografas – be savo asmeninio albumo. Tai buvo bene pirmas kartas. Tą kartą man pavyko atskleisti mamos vidinį grožį – jos sielą. Visada tai prisiminsiu. Fotografija – tai procesas. Norėčiau turėti daugiau nuotraukų su savo mama, bet, deja, jau tai neįvyks. Mano mama išėjo anapus ir tokios galimybės jau nebebus...
– Ką palinkėtumėte artėjančios šventės proga visoms Lietuvos mamoms?
– Noriu paskatinti vertinti tai, ką turime, mylėti save ir savo artimuosius, fiksuoti savo meilę ilgiems prisiminimams. Greitai bus Motinos diena, gegužė – apskritai Šeimos mėnuo: nepraleiskite progos padovanoti sau ir savo mamai pilnavertį bendravimą, pripildytą šilto dėmesio ir fotoobjektyvu užfiksuotų ypatingų akimirkų.
– Kviečiate ir į ypatingą fotosesiją – į susitikimą mamas ir jų vaikus: papasakokite, koks tai projektas?
– Man rūpi nesuvaidinti kadrai, tikra istorija, išjaustos būsenos, kurios kaip auksas pasilieka neįkainojamame kadre. Kviečiu kurti šventę kartu, mėgaujantis buvimu, dalinantis svajonėmis, vaikštant reikšmingomis vietomis, plėtojant grožio, kultūros, šilumos temą, kur bebūtume.
