Justina augo su mama ir patėviu Kaune. Šiame mieste ji baigė mokyklą, tačiau kai reikėjo apsispręsti, kur studijuoti, Justina pasirinko Klaipėdą. Uostamiestyje moteris ligi šiol kuria savo gyvenimą.
„Žinoma, vienuolika metų buvau emigravusi į Angliją ir dabar kas mėnesį skraidau. Bet mano sirdis visada buvo Lietuvoje, tad grįžau. Klaipėdą dar labiau pamilau, nors Kaunas visada išliks mano širdyje – ten kiekviena gatvė, kiekvienas kampas primena man vaikystę“, – kalbėjo Justina.
Ji puikiai prisimena, kai dar mažytė labai norėjo augintinio ir mama su patėviu jį parvežė. Moteris vis prisimena šią akimirką.
„Buvau pas močiutę svečiuose, gaminome valgyti. Man, mažytei, leido lupti išvirtas bulves baltai mišrainei. Pro langą pamačiau tėvų automobilį: jie stabtelėjo kieme ir prie lango man parodė šuniuką. Savo akimis negalėjau patikėti, maniau ji žaislinis. Verkiau iš laimės“, – dalijosi Justina.
Ji paatviravo ir apie didžiausią nutikusį kuriozą – su kiemo draugais buvo atidariusi... kapinių verslą!
„Su kiemo draugais ieškodavom negyvų paukščiukų ir taip toliau. Su visomis ceremonijomis laidodavome juos po kaimynų balkonais. Gėles nusiskindavome iš kaimynų. Tik verslas greit užsidarė, nes atšilus orams, visi užuodė, kad kažkas ne taip“, – prisiminė J.Partikė.
Ji su šypsena atsimena, kai dienas leisdavo nuo ryto ligi vakaro lauke.
„Baisiausias dalykas būdavo mamos šaukimas pro langą eiti valgyti. Kiek visko veikdavome, kiek žaidimų žaisdavome. Šokinėdavome per gumą, žaisdavome slėpynių, iš pledų statydavome palapines. Kažkaip liūdna, kad dabar kitokie laikai ir kuo toliau, tuo sudėtingiau vaikus pamatyti lauke“, – mąstė ji.
Tėvai Justiną auklėjo griežtai, bet, kaip pati sako, teisingai. Ji nuo mažų dienų buvo mokoma nemeluoti, saugoti šeimą ir gerbti vyresnius žmones.
„Mane mokė taupyti pinigus – prieš didesnius pirkinius gerai apgalvoti, ar to tikrai reikia. Labai norėčiau sugrįžt į vaikystę bent vienai dienai. Vėl slėptis po tais pačiais medžiais, lakstyt aplink namus, žaist su draugais.
Užaugusi norėjau būti garsi moteris, tad iš dalies man tai pavyko. Tik norėjau būti garsi dizainerė, o tai nepavyko“, – nusijuokė ji.
