Urna su velionio palaikais buvo pašarvota Vilniaus Šventų Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas vyko nuo 10 iki 16 valandos.
Artimieji prašė Anapilin išėjusi L.Tapiną pagerbti vienu baltu gėlės žiedu.
„Mes su mama nuoširdžiai dėkojam visiems už užuojautas, atsiprašom, kad ne visiems atsakėm asmeniškai“, – prieš kelias dienas socialiniame tinkle rašė Andrius.
Laimono gyvybė užgeso šeštadienį, kuomet jo sūnus Andrius tiesioginio eterio metu rinko Lietuvos dovaną Ukrainai – virš 5 milijonų eurų, už kuriuos bus nupirktas dronas „Bayraktar“. „Laisvės TV“ iniciatyva, pinigai buvo surinkti per pusketvirtos dienos.
„Sunkesnio tiesioginio eterio tikriausiai niekada neturėsiu. Kaip ir paskutinių dienų, kai lauki neišvengiamo. Bet gyvenimas yra ironijos meistras. Kai mūsų triumfo akimirką šalia gulinčiame telefone įsižiebia skambutis, į kurį aš negaliu atsiliepti, nors ir žinau, ką jis reiškia.
Tik Fredis buvo teisus – „show most go on“.
Mano Tėtis šį vakarą išėjo, mano užsispyręs kuršis po neįtikėtinos kovos viduje pasakė „užteks“ ir iškeliavo į paskutinį plaukiojimą“, – socialiniame tinkle rašė A.Tapinas.
L. Tapinas dirbo „Sporto“ laikraščio ir „Švyturio“ žurnalo korespondentu. 1970 m. Vilniaus V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakultete baigė žurnalistiką.
Nuo 1971 m. universitete dėstė partinės ir sovietinės spaudos istoriją, vėliau – žurnalistikos teoriją, kino teoriją ir istoriją, žurnalistikos etiką.
1996 m. L. Tapinas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2003 m. ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Rašytojas inicijavo abiejų VU Istorijos fakulteto žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, aktyviai dalyvavo steigiant VU Komunikacijos fakultetą. Metus laiko buvo VU KF Žurnalistikos instituto direktorius.
Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1995 m. buvo dienraščio „Lietuvos rytas“ politinis apžvalgininkas, tais pačiais metais įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, buvo jo direktorius.
1996–1998 m. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas. 1998 m. ištiko insultas, tačiau vėliau grįžo prie kūrybinės veiklos.
