Spektaklio režisierius Simonas Aškelavičius įsitikinęs, kad „Gal nedarom tragedijos“ populiarumo raktas – ne tik aktuali pjesė, bet kaip reta sėkmingai surinkta aktorių trupė.
„Galima juos vadinti „svajonių komanda“, galima – „fantastiškuoju ketvertu“. Kaip pavadinsi, taip bus teisinga. Jie yra „ze best“, – sako režisierius.
„Susirinko tokia kompanija, dėl kurios visiškai negaila repeticijoms paaukotų vasaros atostogų“, – šypteli Giedrius Savickas, pjesėje kuriantis prekybininko Valentino – iki ašarų juokingo keistuolio vaidmenį.
„Jei Giedrius vaidybą pas Oskarą Koršunovą yra prilyginęs NBA, tai mes – Eurolygos finalo ketvertas“, – „Gal nedarom tragedijos“ trupės lygį vaizdingai apibūdino Mantas Stonkus.
Pasipūtusį teisininką Armandą vaidinantis aktorius sako, kad ryšys, kuris susiformavo tarp visų keturių vaidmenų atlikėjų, yra stiprus ne tik scenoje. Jie tapo draugais ir gyvenime. „Bendraudamas su jais tobulėju ne tik kaip aktorius, bet kaip asmenybė. Atradau naujų požiūrio kampų. Sužinojau, kaip suvaldyti krizes“, – sako jis.
Paklaustas, kaip sekasi vaidinti poroje su sužadėtine Gelmine Glemžaite, jis pasakoja, kad tai ne pirmas projektas, kuriame jiedu pasirodo kartu. „Stengiamės asmeniškumus palikti už repeticijų salės durų. Tačiau nesame robotai, kad visai viską išjungtume“, – sako jis.
Jam pritaria ir G. Glemžaitė. „Mums gana gerai sekasi, tačiau visiškai atriboti darbo nuo asmeninių santykių, ko gero, neįmanoma. Grįžę namo vis tiek aptariame vaidmenis, klausiame vienas kito patarimų. Kartais tenka ego apkarpyti ir išmokti iš artimo žmogaus priimti profesinę kritiką“, – sako Armando žmoną Anetą spektaklyje vaidinanti aktorė.
Ji taip pat pripažįsta, kad „fantastinis ketvertukas“ sukrito kaip reta sėkmingai: „Sutampa mūsų visų humoro jausmas, požiūris į darbą. Natūraliai išsivysčiusi dinamika labai jaučiasi ir scenoje“.
„Norėdavosi eiti į repeticijas. Retai būna, kad visi kūrybiniame procese kaip gražiai sutartų“, – sako Milda Noreikaitė, spektaklyje įkūnijanti Veroniką – rašytoją ir Afrikos kultūros gerbėją bei Valentino (G. Savickas) žmoną.
Ji prisimena, kad iš pradžių repeticijos buvo smagios, tačiau artėjant premjerai, teko patirti ir įtampos. „Pati pjesė – labai emocinga. Personažai vienas kito atžvilgiu dažnai nusiteikę nedraugiškai. Scenoje jausmai tiesiog liejasi, svarbu sugebėti laiku juos suvaldyti ir neperkelti už spektaklio ribų“, – sako ji.
Spektaklio pjesės autorė – garsi šiuolaikinė prancūzų dramaturgė Yasmina Reza (originalus pjesės pavadinimas – „Le Dieu du carnage“).
Spektaklio pradžioje sužinome, kad Armando (M. Stonkus) ir Anetos (G. Glemžaitė) vienuolikmetis sūnus per konfliktą lazda išmušė du dantis Valentino (G. Savickas) ir Veronikos (M. Noreikaitė) sūnui. Pastarųjų namuose ir susitinka abiejų šeimų tėvai norėdami aptarti konflikto priežastis ir civilizuotai išspręsti pasekmes.
Būtina priminti, kad spektaklis „Gal nedarom tragedijos“ turi N-18 amžiaus cenzą. Vaikai į salę neįleidžiami, o suaugę žiūrovai įspėjami: jame rūkoma, vartojama necenzūrinė leksika, kai kurios scenos gali šokiruoti.
