Nors gyvenime D.Balčiūnas su V.Šustausku nebuvo artimi draugai, bet jų keliai vis susikirsdavo renginiuose, ar kitomis aplinkybėmis.
„Yra tekę pabendrauti, mes nebuvome kolegos ar geri draugai, bet kažkada yra ir atvykęs pas mane į Šiaulius, į vieną iš darboviečių. Esame pasibendravę, pajuokavę, pašnekėję apie nieką ir viską“, – prisiminė Darius.
Kalbėdamas apie V.Šustausko asmenybę, D.Balčiūnas pabrėžė, kad jis buvo labai spalvingas ir emocingas žmogus. Etapą, kai Vytautas buvo politikoje, taip pat įvardijo kaip labai margą: toks buvo ir visas jo gyvenimas, pradėjęs nuo jūreivio duonos, iki taksisto, politiko pareigų.
„Kai bendraudavom prie kavos puodelio arba tiesiog asmeniškai, tai visai paprastas žmogutis. Kuklus, nuoširdus, mandagus, netgi be jokių išsišokimų. Minkštas toks, aš net pajuokaudamas jį meškučiu vadinau, nes jis man labiau į pūkuotuką panašus, nei kaip jis eteryje ar viešame gyvenime stengdavosi pasirodyti“, – pasakojo D.Balčiūnas.
„Gaudavau pastabų nuo jo, kad kažkuriuo metu mes per mažai jį vaidindavome. Tai mano kolektyvas sakydavo – daugiau prisidirbk, daugiau vaidinsim. Kai neprisidirba nieko, tai nėra ką vaidinti“, – atviravo vyras.
Darius prasitarė, kad kartais sulaukdavo V.Šustausko skambučių, kurių metu Vytautas guosdavosi bei ieškodavo moralinės paramos.
„Iš tiesų, tai žmogutis su įvairiais atspalviais, kaip ir mes visi. Nesame vienos spalvos, turime savo ypatumų, taip ir jis. Aišku, gaila žmogaus, bet kita vertus, manau, kad pakankamai ilgą gyvenimą nugyveno žmogus. Nebuvo tos dienos jau labai lengvos jam ir iš finansinės pusės“, – teigė D.Balčiūnas.
