Erika Vitulskienė savo jubiliejų atšventė kaip priklauso, didelėje 34-ių draugų kompanijoje su šokiais ir dainomis. O paklausta apie dovanas, moteris teigė leidusi žmonėms būti originaliems, tačiau jiems turėjo ir vieną prašymą – atnešti jai skirtą ranka rašytą laišką.
„Gavau labai įvairių dovanų gavau. Viena iš labiausiai patikusių, tai buvo knyga. Taip pat gavau kelionę su draugėmis, bet dar nežinau kur keliausime, tai bus siurprizas.
Ir aišku, didžiausia staigmena, kad atvyko mano šokių partneris Andrius Butkus pasveikinti manęs“, – pasakojo Erika.
E.Vitulskienė labai džiaugėsi gautais laiškais, tai buvo pirmas dalykas, ką ji padarė po gimtadienio – prisėdo jų perskaityti.
„Emocijos beprotiškai geros, nes kartais reikia pasakyti „ne“, o tai būna sunku padaryti. Kartais draugams reikia ne tik palaikymo, bet ir sustabdymo, ir objektyvaus patarimo. O kai žmogų labai myli, išsakyti tokius dalykus nėra lengva, bet mano teisybės jausmas neleisdavo man nutylėti. Ir pasirodo tam tikri sprendimai, dėl kurių graužiausi, buvo geri ir tinkami“, – atviravo Erika.
O paklausta ar turi vieną įsimintiniausių gimimo dienų per 35-erius metus, atsakė, jog kiekvienas gimtadienis turi savo savotišką grožį.
„Kiekvienas ateina su kitokia branda ir mąstymu. Dažniausiai švenčiu tik jubiliejus, tai kuo galiu pasidžiaugti, kad išlaikau savo draugų ratą per visus šiuos metus su kuriais esame tikrai artimi“, – teigė ji.
Tačiau dėl įspūdingiausios dovanos nereikėjo nė pagalvoti – tai praėjusiais metais Merūno dovanoti būgnai. Nors dabar gyvenimas šiek tiek privertė moterį sustoti dėl laiko stygiaus, bet jos širdyje jie vis dar nepalikti.
Kalbant apie šį gyvenimo periodą, E.Vitulskienė pirmiausia džiaugiasi atėjusia taika su savimi ir tuo, kad jau tikrai pavyko pažinti save, nes tuomet gali žinoti, ko iš savęs tikėtis, kur reikia brėžti ribas ir patausoti save sakant „ne“ ir kitiems, ir sau.
„Negaliu sakyti, kad mano požiūris į gyvenime kylančius sunkumus paprastesnis dabar. Esu labai jautri asmenybė ir viską imu į širdį, įsileidžiu į save. Bet džiaugiuosi su tuo jau susipažinusi ir susitaikiusi, žinau tam priešnuodžius, pavyzdžiui, kai reikia pasakyti žmonėms „ne“, kuomet kiti užkrauna savo blogas emocijas, problemas. Išmokau laiku ir vietoj sustabdyti žmones“, – sakė Erika.
Taipogi moteris užsiminė ir apie savo svajones bei tikslus, kurių yra labai daug, tačiau yra ir tokių apie kuriuos dar nenorinti kalbėti.
„Bet dabar tikrai labai didelis prioritetas dar mokytis ir krautis žinių bagažą. Noriu mokytis kalbų, skirti laiko sau, savo vaikams.
Labai užsinorėjau keliauti, galvoju ir apie kelionę vienai, kas dabar populiaru. Pasiilgau pabūti viena, gal dėl to, kad ši vasara buvo užimta, visur lekiant. Kai anksčiau kelionės būdavo apie vakarėlius ir fiestas, dabar jau jos kitokios, norisi dvasinio peno gauti iš jų, kažkokių auginančių patirčių“, – tęsė pokalbį E.Vitulskienė.
Paprašyta prisiminti save 25-erių, ir kaip pasikeitė ji pati kaip žmogus per 10 metų, Erika pagalvojusi atsakė, kad ji visad galvojo esanti iš tų žmonių, kurie suseno gana anksti, kalbant apie požiūrį į gyvenimą bei mąstyseną.
„Dabar džiaugiuosi, kad nusistačius tvirtą stuburą bei vertybinį pagrindą, galiu elgtis ir kaip paauglė. Jeigu noriu išeiti su draugėmis ir pailsėti nuo labai atsakingo žmogaus pozicijos – žinau, kad galiu tai padaryti ir sugebėsiu puikiausiai grįžti į ritmą be jokių nervų. Kas yra sunkiau būnant jaunam, kai lengva pamesti discipliną, nes tuomet gyvenimas atrodo kaip nuotykis ir atsakomybės bei darbai kraunasi, o susitvarkyti sudėtinga. Tuomet ir ateina stresas, panika, būni nefainas nei sau, nei kitiems“, – sakė ji.
Erika pagalvojo ir kur save matytų dar po 10-ies metų, kuomet jau bus 45-eri.
„Tikiuosi, kad man savo žiniomis pavyks daugiau dalintis su studentais, kad sugebėsiu susistyguoti nuo finansų iki savo sveikatos resursų tinkamai, kad galėčiau sau leisti tokią laisvę. Nes pinigai atneša didelę laisvę, norėčiau, kad nereikėtų galvoti kaip sumokėti mokesčius, ar kaip vaikus išleisti į mokslus. Tai tikiuosi, kad sau sugebėsiu stabilizuoti tą laisvę.
Visgi, labai bijau pasenti, būti pikta, niurzgli, todėl noriu išlikti veikli. Norėčiau bendradarbiauti su kuo nors, ar gal net pati įkurti moterų asociaciją, kur galėtume dalintis jausmais, būti kartu“, – atviravo E.Vitulskienė.
O pasiteiravus ar nėra minties kažkur kraustytis gyventi svetur, teigė apie tai nė nesvarstanti.
„Tikrai ne, čia yra mano šalis, labai myliu ją, jos žmones. Taip, mes dažnai būnam paniurę ar susiraukę, bet mumyse dar išlikę daug tikrumo. Jaučiame ir atsakomybė už kito žmogaus jausmus, o ne atėjau, pabuvau, išėjau ir pamiršau uždarius duris“, – sakė ji.
