Vertybės ir pašaukimas
„Turėjome du pasirinkimus: rengtis kaip visi jaunavedžiai – civiliais drabužiais, arba vilkėti uniformą. Vertybės ir pašaukimas nugalėjo“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas, tuoktuvėms pasipuošęs išeigine šaulio uniforma.
Tadas ir jo išrinktoji Viktorija abu buvo jaunieji šauliai, o susipažino tarptautinėje sukarintoje Lietuvos šaulių sąjungos stovykloje „Žalgiris 2018“.
„Aš buvau stovyklos komendantas, o Viktorija – instruktorė“, – prisiminė T. Venskūnas. Dabar jau abu yra davę šaulio priesaiką, Tadas – Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, Viktorija – profesinės karo tarnybos karininkė Karo policijoje. Kodėl vestuvėms nesirinko kariškos uniformos? „Iš kur abu užaugome, tam ir pagarba pirmiausia“, – šyptelėjo jaunikis, vakarop vestuvių šventėje vilkėjęs ir klasikinį kostiumą.
Pasak Tado, Viktorija pritarė būsimo sutuoktinio pasirinkimui per santuokos ceremoniją vilkėti šaulio uniformą, bet abiejų sutarimu nuotaka pasipuošė balta suknele. „Dviejų uniformuotų gal būtų pernelyg daug“, – pastebėjo T. Venskūnas.
Tado ir Viktorijos santuoką Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Kaune palaimino Kauno įgulos kapelionato kapelionas mjr. Tomas Karklys, su kuriuo jaunavedžius taip pat suvedė šauliškos veiklos.
„Jis vadovavo mano kuopai tuomet, kai dar buvau jaunasis šaulys, – pažintį ir užsimezgusią draugystę prisiminė T. Venskūnas bei pridūrė: – Vestuvinę fotosesiją surengėme Lietuvos karininkų ramovėje, o maždaug pusė šventės svečių – šauliai ir kariškiai“.
Didelė garbė vilkėti uniformą
Ką tik šeimą sukūrę Vilmantas ir Sigita Stankai yra Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės šauliai, aktyviai dalyvaujantys pratybose ir kitose veiklose. Jaunavedžiai neslepia – jųdviejų meilė užaugo šauliškose veiklose.
Pernai liepą į rinktinės šaulių ir jų šeimų sąskrydį Lietuvos liaudis buities muziejuje Rumšiškėse atvažiavusi Sigita dar nežinojo, kad namo grįš su sužadėtuvių žiedu. Vilmantas nusprendė pasipiršti savo išrinktajai būtent šauliškame renginyje, laivelyje Kauno mariose, o sužadėtinius pasveikino didžiulė kelių šimtų žmonių šauliška šeima.
„Galvojau, kad nesijaudinsiu, bet šiandien yra virpuliukas“, – prieš pat santuokos ceremoniją laukdamas nuotakos ant Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Kaune laiptų prisipažino jaunikis, šiai ypač svarbiai savo gyvenimo progai pasirinkęs vilkėti išeiginę šaulio uniformą.
„Buvo didelė garbė vilkėti uniformą tokia dieną“, – sakė V. Stankus. Tokį jo sprendimą besąlygiškai palaikiusi Sigita vestuvėms pasirinko baltą suknelę. „Nesvarsčiau vestuvių dieną vilkėti šaulio uniformą, bet ne todėl, kad nenoriu, o todėl, kad vestuvinę suknelę dėvėsiu tik vieną kartą gyvenime“, – apsisprendimo motyvą išdėstė Sigita.
Vilmantas ir Sigita santuokos liudininkais pasirinko savo bendražygius šaulius, o ir prie šventės stalo sėdo gausus būrys brolių ir sesių, nes abiejų jaunavedžių gyvenimas neatsiejamas nuo šauliškų veiklų.
Tęsia tradiciją
Ir Tadą su Viktorija, ir Vilmantą su Sigita po tuoktuvių ceremonijos iškilmingai pasitiko bei pasveikino Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai, iš kalavijų ir karabinų suformavę savotišką arką, per kurią jaunavedžiai žengė iš bažnyčios į šeimos gyvenimą.
„Iš bažnyčios taip iškilmingai išeiti – nuostabus jausmas: mus gerbia kaip draugus ir šaulius, džiaugiasi mumis. Smagu, kad kartu su Garbės sargybos kuopos šauliais buvo ir broliai šauliai iš Vilmanto būrio“, – su jauduliu iškilmę prisiminė Sigita.
„Tai iš tarpukario atėjusi šauliška tradicija, kuri tęsiama ir šiandien“, – paaiškino Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos vadas Saulius Slavinskas.
Anot jo, jau būtų sunku ir suskaičiuoti, kiek jaunavedžių taip yra pasveikinę Garbės sargybos kuopos šauliai.
„Tikime, kad tai ne tik graži ceremonija – tai savotiškas šauliškas palaiminimas naujai šauliškai šeimai. Linkime, kad jaunavedžių gyvenimas būtų ilgas ir laimingas, o kilę gyvenimo išbandymai juos tik dar labiau suartintų ir sutvirtintų“, – linkėjo Garbės sargybos kuopos vadas.
