Šį kartą spintos kartotekoje, ruošdamasis kino filmui „Aš gyvas“, jis pasiieškojo geriausio draugo vaidmens.
Vasarą aktorius A. Žiurauskas nusifilmavo viename seriale ir dviejuose filmuose. Vieno iš jų – „Aš gyvas“ premjera visai netrukus, – nuo rugsėjo 29-osios Roberto Kuliūno komedija, žiūrovus panardinsianti į netikėtai juokingą situaciją, bus pristatyta į kino teatrus. Andrius filme suvaidino geriausią pagrindinio personažo draugą – Arturką.
„Kuo daugiau vaidini, tuo daugiau savęs perkeli į personažą. Per 47-erius metus Žiurauskų yra buvusių visokių: ir liesų, ir rimtų, ir juokingų, ir skaitančių Vincą Mykolaitį-Putiną ar Vytautą Mačernį, storų, valgančių lašinius, drąsuolių ir bailių. Kai ateina laikas, iš savo kartotekos ištrauki vieną iš jų.
Šį kartą aš paieškojau Arturkos, kuris žmonos bijo beveik taip, kaip aš savosios, – kaip ir Arturkai, ji man irgi neleidžia naktimis lankyti šaldytuvo“, – kvatoja Andrius.
Dėl žmonos fobijos jis, žinoma, perlenkė lazdą, tačiau ir filme jo personažas išties dažnai bijo to, kas iš tikrųjų neegzistuoja. Nors Arturka iš filmo, ką čia slėpti, kaip ir Andrius realiame gyvenime, gali lengvai apsiašaroti žiūrėdamas kino filmą. „Aš verkiu, o žmona – ne, tik vienas namuose esu skystas!
Mūsų su Arturka padidėjęs jautrumas“, – įvertina ir priduria, kad tokių žmonių kaip jo personažas filme „Aš gyvas“ jis tikrai pažįsta. Tai žmonės, kurie patys kovotojais būti negali, jiems neužtenka drąsos ir valios, nors sėdėdami ant sofos save didvyriais ir superherojais lengvai įsivaizduoja.
„Nuo sofos jie pakyla tada, kai atsiranda galimybė padėti geriausiam draugui. Ne pačiam imtis misijos, o padėti ją įgyvendinti kitam, pakelti jį į aukštumas, suteikti sąlygas siekti tikslo. Mano Arturkai viršuždaviniu, šiek tiek patologine misija tampa Tomo, kurį filme vaidina Leonardas Pobedonoscevas, kova už valstybės ir žmogiškumo išsaugojimą.
Arturkos gyvenimui ši pagalba suteikia prasmės ir visai nesvarbu, kad auka tampa jo paties garažas ir iš šeimos atimtas laikas“, – filmo uždangą šiek tiek praskleidžia A. Žiurauskas ir išduoda, kad didžiausias košmaras jo personažo laukia tada, kai akiratyje pasirodys moteris. Nuoširdus prieraišumas kaipmat bus papildytas vaikiško pavydo scenomis.
Dažnai lietuviškose komedijose pasirodantis aktorius sutinka, kad komedija kino pasaulyje yra laikoma tarsi šiek tiek prastesniu žanru, ne tokiu meniniu.
„Komedijų kūrėjai retai imasi skaudžių ir reikšmingų temų, paprastai jie ieško lengvo turinio ir žiūrovus juokina niekučiais, o tada stebisi, kad juos kritikuoja. Tačiau, jei tema įdomi, svarbi, jei komedija susukta smagiai, ji yra geras pramoginis kinas“, – sako Andrius.
Jam atrodo, kad prasto filmo kūrėjai lengvai gali pasislėpti už svarbios temos, – na, kas gi ryšis kritikuoti filmą apie partizanus?! „Komedija tokio išankstinio avanso niekada neturės, – jis įsitikinęs. – Kartelė gerai komedijai yra kur kas aukštesnė, ją padaryti daug sunkiau – negali taškytis į kairę ir dešinę.
Susitikę filme scenarijaus autorius, režisierius, aktoriai privalo išskaičiuoti bendrą, daugeliui žmonių juokingą vardiklį, kuris nurodys kelią į priekį. Išskaičiuoti, ko gero, sunku, lengviau pajausti.“
Komedijos „Aš gyvas“ filmavimo aikštelėje, Andrius sako, tas bendras juoko vardiklis buvo gana greitai atrastas. Galbūt dėl to, kad Andrius ir Leonardas gana daug yra kartu dirbę. „Nuo pirmosios dienos, kai susitikome, mudu žinojome, kaip juokausime ir apie ką.
Pats didžiausias smagumas, kai žinai, ką pasakysi ir ką tau atsakys kolega“, – šypsosi Andrius. Su aktore Milda Noreikaite kino aikštelėje jis susidūrė pirmą kartą. Sako patyręs, kad Milda – nuostabi aktorė.
Komedija „Aš gyvas“ Lietuvos kino teatruose – nuo rugsėjo 29 dienos. Filmo režisierius R. Kuliūnas, pagrindinius vaidmenis atliko L. Pobedonoscevas, Milda Noreikaitė, A. Žiurauskas. Skiriama žiūrovams nuo 13 metų.
