Šeimos valia atsisveikinimas su D.Teišerskyte prasidėjo Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje, o vėliau urna su poetės palaikais keliavo į gedulo namus, šalia kurių jau buvo susisirinkę ją pažinojusieji.
Paskutinį „sudie“ ištarti per gimimo dieną anapilin iškeliavusiai garbiai Lietuvos asmenybei rinkosi jos artimieji, bičiuliai, bendražygiai bei talento gerbėjai.
Daugelis velionę prisiminė kaip elegantišką, nuoširdžią, atvirą ir be galo šviesią asmenybę. Jautriai apie mirusią mamą LNK žinioms kalbėjo ir ją prisiminė D.Teišerskytės sūnūs.
„Sunku ištarti, kad mamos nėra. Renginys, jos vadovaujamas, reguliuojamas, eina sklandžiai, dėliojasi, kad atrodytų jos ranka, valia“, – LNK žinioms pasakojo D. Teišerskytės sūnus Linas Proškevičius.
Ryškiausiu prisiminimu pasidalijo ir velionės sūnus Pranas.
„Prisiminimas, turbūt, ryškiausias būtų, kai atvažiuoji, visuomet mama savo lovoje su kavos puodeliu ir savo mylima knyga“, – LNK žinioms kalbėjo D. Teišerskytės sūnus Pranas Teišerskis.
D.Teišerskytė po sunkios ligos mirė per 79-ąjį savo gimtadienį lapkričio 27-ąją.
Poetės gyvybė užgeso, kuomet ji buvo apsupta artimųjų, savo namuose.
Portalo lrytas.lt žiniomis politikė lapkričio 24-ąją sąmoningu jos prašymu buvo išleista iš ligoninės, kad paskutines savo gyvenimo dienas praleistų namuose su šeima.
2022-aisiais D.Tešerskytei buvo diagnozuota klastinga liga. Apie diagnozę žinojo tik artimiausi žmonės. Vasarą Daliai Teišerskytei buvo atlikta ir operacija, paskirtas sudėtingas gydymas.
„Kenčiu, kai niekas nemato. Niekas neturi kentėti kartu su tavim. Nebent tavo patys pačiausi, vaikai, anūkės. Jie man labai padeda sunkiu metu. Kur reikia, nuveža, kai reikia, parveža, kai reikia perriša, kai reikia, paglosto, kai reikia, paverkia kartu. Bet kuo čia dėti kiti žmonės? Kodėl aš juos turiu užkrėsti savo niūrumu, ligomis, problemomis?“, – apie savo ligą nenoriai tada kalbėjo Dalia Teišerskytė.
Poetė, prozininkė Dalia Teišerskytė gimė 1944 11 27 Leonavos kaime, Raseinių rajone.
2000–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Šeimos ir vaiko reikalų bei Verslo ir užimtumo komisijose, buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. Vėliau darbavosi Informacinės visuomenės plėtros komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje.
Dirbo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Buvo aktyvi Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus narė, Kauno moterų klubo „AD ASTRA“ prezidentė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės publicistų ir rašytojų sąjungos narė.(parašė per 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams). Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2006 metų. Sukūrė ir išleido 15 poezijos rinkinių, eilėraščių vaikams, novelių knygą „Ratas“ (1997), atsiminimus apie tremtį „Ir aš ten buvau“ (2015).
Pastaraisiais metais išleido eilėraščių rinkinį „Paskutinių lapų išleistuvės“ (2021), o prieš metus – rinkinį „Aš sugrįšiu“ su dviem kompaktinėmis plokštelėmis, kuriose įrašytos garsių Lietuvos atlikėjų dainos pagal jos eilėraščius. Dalia Teišerskytė yra parašiusi daugiau kaip 400 tekstų estradinėms dainoms. Kompozitorius J. Cechanovičius pagal jos eiles, skirtas Romo Kalantos atminimui, sukūrė „Requiem žuvusiems už laisvę“, kūrinys buvo atliktas 2023 metų gegužės 14 dieną Kaune.
Dalia Teišerskytė, nepaisydama ligos, atsiliepdavo į daugybę jos kūrybos gerbėjų kvietimų susitikti, apgailestavo, kad negali aplankyti visų. Jos jautrūs, nuoširdūs susitikimai rajonų kultūros centruose, bibliotekose sutraukdavo itin gausų klausytojų būrį, palikdavo neužmirštamą įspūdį.
Gražiai pagerbė savo garsiąją kraštietę Raseiniai. 2023 m. spalio mėnesį miesto Maironio parke poetės Dalios Teišerskytės garbei buvo iškilmingai pasodinta mažalapė liepa, kuri ateities kartoms simbolizuos ilgą ir išskirtinį kūrėjos poezijos kelią.
Dalia Teišerskytė – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, legitimuota bajorė, Garbės teismo pirmininkė. Bajorų sąjungos įžado „Tiesos, Garbės, Orumo“ ji laikėsi visą savo gyvenimą.
Poetė apdovanota Kauno miesto savivaldybės Santakos garbės ženklu, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinu.
