Pastarieji metai režisieriui Oskarui Koršunovui (55 m.) buvo kupini permainų. Prieš daugiau nei metus buvo atleistas iš Nacionalinio dramos Teatro meno vadovo pareigų.

30 metų šiame teatre dirbęs ir didžiuosius spektaklius ten statęs vyras neslepia – palikti šią vietą buvo skaudu, tačiau naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“ režisierius be užuolankų prabilo apie tikrąsias to priežastis.

„Budraitį pavadinau Lukašenka. Vat kas nutiko, jeigu taip atvirai. Niekada apie tai nesakiau niekur, bet tai buvo butualus „Laukinės anties“ sustabdymas. Tiesiog buvo sukviesti aktoriai, jiems buvo pasakyta, kad spektaklis sustabdomas, bet jiems nebuvo paaiškinta.

Daugelis klausė kodėl, tačiau niekam nebuvo paaiškinta. Tuomet pasirodė atitinkamas mano tekstas, viešas, prie visų, o po to aš buvau atleistas. Gana ilgas nesusitarimas ir jo priežasčių aš negaliu suprasti“, – naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“ svarstė žinomas režisierius.

[[ge:lrytas:lrytas:30879880]]

Oskaras sako tokį Nacionalinio dramos teatro direktoriaus Martyno Budraičio sprendimą jį atleisti būtų supratęs tik tuomet, jei ten, po jo išėjimo, būtų kas nors pasikeitę. Tačiau, pasak režisieriaus, tai neįvyko.

„Skirtumas dabar ten tik tas, kad nėra manęs ir mano spektaklių. Buvome gavę finansavimą statyti „Vilniaus pokerį“, buvo fantastiškai sėkminga paroda „Mo Muziejuje“ ir po jo turėjo įvykti spektaklio premjera. O visa kita, visas tas repertuaras, kuris buvo sustatytas, visi kiti režisieriai, kurie statė ar buvo numatyta, kad statys – jie ir liko. Nauji meno vadovai dirbo režisieriais, tad pasikeitė tik jų pareigos.

Svarbiausia, kad nepasikeitė valdžios modelis. Vis tiek kaip viską sprendė generalinis direktorius, sėdėdamas kažkur kaime ir nebūdamas iš esmės, taip viską ir sprendžia. Buvo bendras lūkestis, kad ateis nauji žmonės, bet jie neatėjo“, – pasakojo jis.

Oskaras pripažįsta, kad teatre, būdamas meno vadovu, jis neturėjo jokios galios asmeniškai priimti sprendimus.

[[ge:lrytas:lrytas:30675164]][[ge:lrytas:lrytas:30877666]]

„Ir prie manęs buvo, ir dabar yra tokia situacija, kad jeigu tu kažkam kažką sakai, kad reiktų tai įgyvendinti, vis tiek yra atsiklausiama generalinio direktoriaus. Tai yra tarsi fasadinė pareigybė“, – teigė žinomas vyras.

2022-ųjų gruodį Lietuvos Nacionalinis dramos teatras pranešė atleidžiantis režisierių dėl aplaidaus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymo bei sistemingų pravaikštų. Visa tai Oskaras neigia ir tikina, kad būtent taip su juo norėta susidoroti.

„Taip, tai baisiai skamba, bet teatras ne ofisas – neparašyta, kad nuo 8 iki 17 valandos reikia jame būti. Galbūt administracijai taip, bet nei aktoriai, nei režisieriai taip nevaikšto. Po koronaviruso daugelis dalykų daroma nuotoliniu būdu. Aš į repeticijas vaikščiojau tiek, kiek man reikėjo. Į jas aš, ko gero, daugiausiai vaikščiojau, nes aš bent jau repetavau“.

Žinomas vyras neslepia – atsisveikinti su tris dešimtmečius tarsi antrais namais tapusia vieta lengva nebuvo.

[[ge:lrytas:lrytas:30880183]]

„Aišku, aš praradau pagrindinę sceną. Žinai, jeigu tu prarandi tą pagrindinę aikštelę, kurioje gali realizuoti didžiausius dalykus, svajones. Juk tai yra teatras su didžiausiu finansavimu ir galimybėmis, geriausia trupe, kurią pats suformavau. Tai yra trupė, su kuria pats dirbau tuos 30 metų, o jauni – visi mano buvę studentai“, – kalbėjo jis.

Oskaras sako, kad jau eilę metų trupė Nacionaliniame dramos teatre praradusi savo balsą. Daugelis aktorių lanko repeticijas, tačiau savo reikalavimų, aktualių klausimų ar savo įnorių nekelia. Tad dėl jo išėjimo jie nekovojo.

„Teatras paverstas fabriku, nėra trupės kaip tokios, jiems visiems galima pravaikštas parašyti. Niekas neina į teatrą. Eina tik į repeticijas ir trupės su savo balsu – jos nėra, nėra rengiami susirinkimai. <...> Kiekvienas, kaip atskiras žmogus, liko su vienokia ar kitokia nuomone, bet jis (aut past. – dėl režisieriaus atleidimo) negalėjo nieko spręsti. Įdomu, kodėl Kultūros ministerija taip tylėjo? Kultūros ministras žadėjo ateitį į teatrą, susitikti su ta pačia trupe, bet taip ir neatėjo.

Aš nesupratau ir visuomenės pozicijos. Tiesą pasakius, va tik dabar manęs ima klausti. Visiems reikėjo metų, kad atsigauti ar susivokti, kas įvyko. Kodėl taip gali įvykti“, – svarstė Oskaras.

[[ge:lrytas:lrytas:30880168]]

Saugirdui pasiteiravus režisieriaus, ar jis jaučia, kad su juo susidorojo, Oskaras neslėpė apmaudo.

„Taip, savotiškai taip. Aš net nežinau, kas susidorojo, bet faktas, kad tai mano geriausias draugas, bendražygis su kuriuo mes įkūrėm „Oskaro Koršunovo teatrą“, dirbom daugiau nei dvidešimt metų. Visus tuos metus, kol jis vadovavo Nacionaliniam dramos teatrui, aš jam labai padėjau – statydamas lankomiausius spektaklius ir taip toliau. Gauti iš jo tokį smūgį, peilį į nugarą – mažiausiai tikėjausi. Aš galvojau, kad mes einam kartu“, – apmaudo neslėpė jis.

Pirmą kartą be užuolankų O. Koršunovas prabilo apie atleidimą iš LNDT ir bičiulio išdavystę: „Mažiausiai tikėjausi“