Anapilin iškeliavusių artimųjų paliktos tuštumos užpildyti negali niekas. Šiai minčiai antrina rugsėjo 21-ąją mamos Renatos (1965–2024) netekusi Grytė Marija Valiūnaitė (29m.).

Po sunkios kovos su onkologine liga 58-erių gydytojos akušerės-ginekologės pamiršti negali visi ją pažinojusieji, o gilų skausmą jaučia prisiminimais apie šviesaus atminimo velionę gyvenantys artimieji...

Pirmam interviu po širdį veriančios netekties ryžusis Grytė pripažįsta, kad šis ruduo Valiūnų šeimai buvo be galo sudėtingas.

Rugsėjo pradžioje ji neteko močiutės – tėčio, žinomo advokato Rolando Valiūno (59 m.), mamos, o besibaigiant mėnesiui anapilin iškeliavo ir mama Renata.

[[ge:lrytas:lrytas:34676446]]

„Per Vėlinių periodą šeima ilgus metus lankydavo mūsų senelio kapą. Deja, šių metų rugsėjį taip pat praradome mūsų mamą ir mūsų močiutę.

Tad šiais metais, drauge su šeima ir artimais draugais, degėme žvakutes ant daugiau kapų“, – pradėdama pokalbį liūdesio neslėpė Grytė.

[[ge:lrytas:lrytas:34305446]][[ge:lrytas:lrytas:34321722]][[ge:lrytas:lrytas:34307558]][[ge:lrytas:lrytas:34321529]]

Ant prieš daugiau nei mėnesį amžinojo poilsio atgulusios Renatos kapo visą šį laiką nevysta gėlės ir nenustoja degti žvakės. Jį dažnai lanko Valiūnų šeima, ten taip pat užsuka daug ją pažinojusių žmonių.

„Mums labai gera žinoti, kad tiek šeima, tie pažįstami toliau ją prisimena ir aplanko“, – džiaugiasi Grytė.

Apie tai, kad Renata serga onkologine liga – žinojo nedaugelis. Kalbėti apie tai viešai Renata vengė iki pat paskutinės minutės.

„Mūsų mama visada buvo pilna gyvybės, neleido, kad liga ją pristabdytų, o kaip tik iki paskutinių akimirkų džiaugėsi gyvenimu“, – teigė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:34935599]]

Renata ilgus metus dirbo akušere-ginekologe Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur savo gerumu ir atjauta pavergė begalės kolegų ir pacientų širdis.

Žinoma moteris taip pat buvo didelė meno mylėtoja. Drauge su vyru Rolandu kolekcionavo garsių menininkų darbus bei įkūrė meno pažinimo centrą „Tartle“, kur kiekvieną pavasarį pristato naują ekspoziciją.

Visuomet su šypsena tarp žmonių besisukusi gydytoja buvo ir nuostabi mama, visą save atidavusi keturių vaikų – Elzės Gintvilės (18 m.), Manto Gabrieliaus (24 m.), Giedriaus (34 m.) bei Grytės Marijos priežiūrai.

„Mama buvo be galo gera, mylinti savo šeimą, besirūpinanti ir atiduodanti save kitiems dieną ir naktį. Ji buvo pati geriausia mama, kokią galima turėti šioje žemėje. Ji iš visos širdies norėjo savo vaikams paties geriausio ir taip kūrė šeimos laimę. Taip pat visą gyvenimą dirbo gydytoja, nuo mažens norėjo padėti žmonėms.

[[ge:lrytas:lrytas:34935601]]

Didžiuojamės mama ir kiek daug savęs ji atidavė šiame pasaulyje – tas atsispindėjo ir tokiu milžinišku kiekiu žmonių, užplūdusių Bernardinų bažnyčią išreikšti pagarbą mamai atsisveikinimo su ja metu. Mes, žinoma, ir anksčiau žinojome, kokia ji didi, bet tomis dienomis dar labiau įsitikinome, kiek žmonių gyvenimų ji palietė“, – gražių žodžių mamai negailėjo ji.

Iki šiol Valiūnų namai pilni Renatos daiktų. Grytė pripažįsta, kad kiekvieną akimirką, rodos, jaučia, kad ji yra šalia, o užklupus sunkioms akimirkoms paguodą randa pasikalbėjusi su artimaisiais.

„Kiekvienas netektį išgyvename skirtingai, ateina be galo daug įvairių emocijų. Tokiomis akimirkos labiausiai padeda tai, kad galime liūdėti kartu su šeima ar kitais artimaisiais, kurie išgyvena tą patį.

Akimirkomis, kai būna sunkiau, skambinu vienam iš šeimos narių. Kai jam reikia paguodos – esu šalia, palaikau. Taip pat padeda mintys apie šviesius prisiminimus su mama, juk praleidome tiek daug gražių akimirkų visi kartu. Džiaugiamės, kad tokia ypatinga buvo mūsų mama“, – kalbėjo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:34935371]]

Spalio 30-ąją Renata būtų minėjusi 59-ąjį gimtadienį. Ir nors šios gražios sukakties gydytoja nesulaukė, artimieji šią progą paminėjo taip, kaip mama būtų to norėjusi.

„Mama laukdavo gimtadienių dėl to, kad tokios progos reiškė, jog leisime laiką visi kartu. Ji mėgdavo ruošti vaišes, rūpintis, kad visi praleistų gražų laiką drauge. Šeima jai buvo pati svarbiausia. Kai kuriomis ypatingomis progomis mėgome ją nustebinti – pavyzdžiui, vieną kartą tėtis išsivežė mamą į Prahą – kelionę dviese į miestą, kur jie susipažino.

Mama galvojo, kad leis visą laiką tik su juo. Tėtis sugalvojo mamai suteikti dar daugiau džiaugsmo ir pakvietė visus vaikus atskristi vienam vakarui ypatingai vakarienei. Mes jau laukėme restorane, kai tėtis ją atsivedė. Mamai tai buvo malonus siurprizas. Belieka tik pasakyti, kad buvo be galo daug džiaugsmo ašarų… Kaip minėjau, šeima jai buvo didžiausias turtas.

Šį jos gimtadienį mes taip pat šventėme – su artimiausiais žmonėmis rengėme vakarienę namie taip, kaip mama būtų norėjusi. Svarbiausia – visi kartu“, – pasakojo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:34935600]]

Besibaigiant pokalbiui Grytės pasiteiravus, ką ji norėtų perduoti anapilin iškeliavusiai mamai, kiek pagalvojusi atsakė:

„Mes visi tave be galo mylime ir labai labai ilgimės“.

Po R. Valiūnienės mirties – pirmas be galo jautrus dukros interviu: „Neleido, kad liga ją pristabdytų“