Apie tai jis pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. Vyras tikino, kad avarija įvyko naktį iš penktadienio į šeštadienį.
Žinomas atlikėjas pasidalijo ir šiurpą keliančiomis nuotraukomis, kuriose – stipriai apgadintas automobilis.
Laimei, visi važiavę liko sveiki, tačiau į kelią išbėgęs gyvūnas, dėl kurio ir įvyko nelaimė, taip ir neišgyveno.
Dominykas papasakojo, kas įvyko tą naktį, ir atskleidė, kas padėjo išvengti didesnės nelaimės.
„Penktadienį po darbų link Dzūkijos miškų keliu Vilnius – Varėna keliavom su draugais švęst pavasario. Ir nuvažiavus maždaug 30 km nuo Vilniaus mūsų su pavasariu pasveikinti į kelią išėjo briedžio patelė.
Susidūrimas įvyko taip staigiai, kad aš net nespėjau išsigąsti, draugai automobilyje sakosi, kad pradėjo rėkti – tos akimirkos nepamenu. Pamenu tik momentą, kada supratau, kad automobilis sustojęs, o mes visi – esame sveiki. Niekas net nesusitrenkėm arba to nepajutom. Gyvūnas atsidūrė griovyje ir, deja, teko liudyti ne trumpą gyvūno ankstyvą atsisveikinimą su šiuo pasauliu. Čia buvo sunkiusia dalis.
Pastatėm avarinį ženklą, užsidėjome liemenes, paskambinome tarnyboms, iš paskos sustojo keletas automobilių, padėjo įvertinti mašinos būklę – dūmai nerūko, atrodė, kad automobilis aplamdytas tik iš išorės. Daugelis pakeleivių, taip pat ir atvykę briedės pasiimti medžiotojai teigė, jog mums pasisekė, vis tik labai gerai baigėsi. Neretai gyvūnas įlekia į automobilio vidų per priekinį stiklą.
Mus išgelbėjo tai, kad važiavom nedideliu greičiu, (spėjam, kad 80km/h) vairuotojas atidžiai žiūrėjo į kelią ir neskrolino telefono, tad dar šiek tiek spėjom pastabdyti. Taip pat mašina buvo aukštesnė ir gyvūnas atsigulė ant automobilio kapoto nepasiekęs stiklo.
Kokios pamokos?
1) neskrolinkim prie vairo ir neviršykim greičio, nevažiuokime ir nevežkime tų, kurie juokiasi iš fakto, jog gale reikia diržą prisisegti;
2) liemenės ir avarinis ženklas skirti ne tik technikinei pravaryt, sutemus kiti automobiliai lekia pro šalį, net kai tu su avariniu ženklu stovi;
3) sustokim paklaust, ar nereikia pagalbos, jeigu matom, kad kažkas pateko į bėdą.
Ačiū draugams, kurie penktadienio vakarą pakėlė ragelį ir atvyko mūsų susirinkti, ir visiems kas sustojo.
Mes pridavę sudaužytą automobilį ir pasiėmę kitus tą pačią naktį išvykom švęst pavasario ir iki paryčių aptarinėjom tai, kas nutiko. Kitą dieną ėjom į žygį mišku ir dalinomės, kaip susidėti išvykimo krepšius. Žodžiu, grįžom į kasdienybę. Dėkingi likimui už galimybę dar pagyvent!“, – apie avariją pasako D. Vaitiekūnas.