Kovo 23-ąją, močiutės gimimo dieną, Živilė jautriais žodžiais prisiminė brangų žmogų, kurio išmintis ir šviesa vis dar gyva jos širdyje.
„Močiut, mano didžioji gyvenimo Karaliene, šiandien, kovo 23-ąją, Tau būtų suėję 96-eri. Pernai ir vėl gavai juostą su 5 nubrauktais metais – dovanotojai atsiprašinėjo, atvežė paskui naują, bet mes taip juokėmės, taip mums patiko!
Nelabai kas ir patikėjęs būtų, kad Tau buvo 95-eri, kaip ir aš nelabai patikėjau, kad kada nors Tu išeisi.
L. Kalpokaitė – apie nejaukų momentą, kai jos scenoje nepažino žiūrovai: „Tai yra baisu“
O ką, jei būtume dar įkalbėję lašelinę, paspaudę, paraginę, ką nors dar išbandę, ką, jei iki paskutinės akimirkos drauge pabuvus… Ką, jeigu būtum spėjus pasakyt dar vieną kokią protingą mintį.
Jei būtų mums laimė sudalyvaut kartu dar vienoj gimtadienio fiestoj. Jei dar bent pora metelių… Kad anūkų ir proanūkių prisiminimai apie Tave gyvesni būtų… O jei būčiau padarius nors viena klaidele mažiau.
Susiję straipsniai
Šito etapo klausimai dar neapleidžia, ir kaži, koks ten jų bus amžinasis likimas.
Bet šiandien Tavo gimtadienis, apie Tave.
Labai tikiu, kad Tau viskas aišku ir logiška. Kad žinai, jog būtent taip „norėjo Dievulis“.
Kada nors šitą dieną paversim didžiule per kartų kartas besitęsiančia švente, bet kol kas tai dar vis dėlto labai liūdna. Su gimtadieniu“, – šalia nespalvotos anapilin iškeliavusios močiutės nuotraukų rašė Živilė.