Socialiniame tinkle „Instagram“ ji ryžosi atvirai pasidalinti jaučiamu skausmu ir atskleisti dar negirdėtų detalių.
„Užėjo labai didelis noras su jumis pasisveikinti ir savo fizionomiją parodyti. Stengiuosi ir galvą išsiplauti, ir kremo ant veido nepamirštu, ir Manto rūbų nepamirštu – visada su savimi nešiojuosi“, – laikydama vyro drabužį su sekėjais sveikinosi nuomonės formuotoja.
Agnė dalijosi, jog pastaroji savaitė – košmaras, kurio nelinkėtų net didžiausiam priešui.
Be užuolankų apie seksą prakalbusi Agnė Kulitaitė rėžė: „Senokai turėjau“
„Viskas, kas nutiko, yra net baisiausiame košmare nesusapnuota tragedija, kurios niekada negalvojau, kad teks išgirsti tokius žodžius iš medikų. Niekada negalvojau, kad teks išgirsti tokius dalykus ir daryti tokius dalykus tokių jaunų metų.
Verkiu kiekvieną dieną. Vakar mama išvažiavo – tai buvo antras stiprus lūžis. Prie vaikų aš visiškai rami, prie vaikų neverkiu. Kaip tik vaikams bandau įpūsti to tikėjimo, kad viskas bus gerai.
Net dieną po laidotuvių Mykolas sako: „Mamyte, jeigu tu sakai, kad viskas bus gerai, tai žinau, kad viskas bus gerai. Jeigu tu rami – ir mes ramūs.“ Kai vaikų nėra – išsiverkiu, išsibliaunu ir toliau kaip kareivis einu per dieną.
Be proto sunku. Be proto. Aš laidojau savo močiutę, kuri man buvo kaip antra mama, kurią aš dievinau ir dėl kurios verkiu jau devynerius metus. Bet kai palaidoji vyrą, kuris tau buvo ir geriausias draugas, ir patikėtinis, ir viskas viename – kuris buvo vyras iš didžiosios V ir tėtis iš didžiosios T – tai yra neišmatuojama, neregėta. Aš nemoku pasakyti, kokio dydžio tai tragedija ir kaip yra sunku“, – širdį liejo žinoma moteris.
Agnė ryžosi plačiau papasakoti, kas nutiko jos vyrui.
„Trečiadienį manęs laukė daktarų konsiliumas su transplantologais, reanimatologais, skyriaus vedėjais ir gydančiais daktarais.
Žmogus gulėjo panašiai, kaip dirbtinėje komoje, seduotas su intubacija, pajungtais dirbtiniais plaučiais, jo krūtinė kilnojosi vien tik nuo aparatų. Visą laiką žmogus buvo pajungtas prie „Etmo“ sistemos.
Iki paskutinės minutės jis buvo palaikomas šiuo aparatu. Jam buvo padaryta sunki operacija du kartus vien tik tam, kad galėtumėme toliau eiti kitus žingsnius, kad galėtumėme jį įtraukti į donorų sąrašą ir gauti skubos tvarka „Hartmate 3“ aparatą. Tuomet namuose jis būtų galėjęs gyventi su dirbtine širdimi, bet būtų nepririštas prie aparatų.
Šis aparatas pavaduoja kairį širdies skilvelį. Pas jį buvo ant tiek prasta situacija, kad buvo prastas ir dešinysis širdies skilvelis. O kai prastas dešinysis širdies skilvelis ir neužtenka kairiojo širdies skilvelio, plius, pakeistų vožtuvų palaikyti gyvybę ir namuose laukti donoro, žmogus būna dar papildomai pajungtas prie „Etmo“ aparato, donoro laukia ligoninėje.
Tuomet žmogus atsiduria donorų sąrašo viršuje. Mes neatlaikėme pačio pirmo žingsnio. Jie turėjo būti trys ar keturi nekalbant apie tai, kad persodinta širdimi taip pat yra daug komplikacijų.
Be to, Mantui įsimetė dar kažkokia bakterija, galimai Sepsis. Jam išsivystė inkstų nepakankamumas, didelis širdies nepakankamumas. Šeštadienį ir sekmadienį turėjome menką pagerėjimą, jis buvo sąmoningas, viską darė iš lėto, sekmadienį jau pats bandė valgyti, daktarai neleido man jo maitinti, kad nedarytumėme meškos paslaugos.
Buvo piktesnis, bet nusišypsodavo. Sekmadienį jam jam buvo nuspręsta pakeisti „Etmo“ sistemą, nors ji tarnauja ir mėnesį, bet buvo jau apsinešusi dėl kažkokios bakterijos, kaip įtariama, Sepsio. „Etmo“ aparato pakeitimas neva yra labai paprasta procedūra. Tas aparatas, žinoma, labai brangiai kainuoja, bet niekas į tai nežiūri, kai tokia situacija, ir keičia į naują aparatą.
Esmė tame, kad aš jau nebūčiau jo parsivežusi iš ligoninės tokio pačio. Jis nebebūtų važinėjęs su motociklu, lakstęs ir ėjęs šašlykų kepti. Nežinau, kaip būtų buvę, jei būtų jam persodinę širdį. Galbūt po operacijos jis būtų gyvenęs pilnavertį gyvenimą, tačiau jis neatlaikė“, – skaudžia patirtimi dalijosi A. Litvinienė.





