Penktadienio popietę jo sūnus Justinas Čekuolis paskelbė, kada ir kur bus galima atsisveikinti su anapilin iškeliavusiu tėčiu.
„Nuoširdžiausias ačiū jums visiems už palaikymą šią sunkią akimirką. Atsisveikinti su Tėčiu bus galima balandžio 05 d. 16 – 21 val. ir balandžio 06 dieną 09 – 15 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g 22., 6 salė).
Urna išnešama balandžio 06 dieną 15 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Norintys pagerbti Tėtį prašome tai padaryti vienu baltu gėlės žiedu“, – pranešė Justinas.
Plačiau apie tai, kas įvyko lemtingą balandžio 4-osios rytą, naujienų portalui Lrytas papasakojo žurnalisto sūnus Justinas Čekuolis.
Vyras paatviravo, kad šį pasaulį tėtis paliko ryte, po pusryčių.
„Nugyvenęs ilgą, turiningą ir turtingą gyvenimą tėtis paliko šį pasaulį. Paskutinius tris metus jis buvo Trakuose esančioje slaugos ligoninėje, kur juo puikiai rūpinosi. Iki tol gyvenome mes kartu, tačiau mano darbo pobūdis nelabai leisdavo prižiūrėti jį taip, kaip jam reikia.
Jis, kaip 93-ejų, buvo tikrai šviesus, o šiandien ryte tiesiog, pavalgė pusryčius ir ramiai sau išėjo“, – apie lemtingą akimirką Lrytas pasakojo jis.
„In Memoriam“ A. Čekuoliui: išskirtinėse nuotraukose – žurnalisto gyvenimo kelionė
J. Čekuolis teigė tėtį lankęs du ar tris kartus per savaitę. Pasak jo, visuomet buvo įdomu su juo pasikalbėti, o didžiausią įspūdį paliko vienas paskutinių pokalbių su seserimi Ieva.
„Sesuo su juo bendravo paskutinė. Tuomet jųdviejų pokalbis buvo apie naujoves – ji pasakojo tėvui apie dirbtinį intelektą.
Žinot, nebuvo taip, kad mes kalbėjome ir ruošėmės tam. Atėjo laikas, tai atėjo laikas“, – kalbėdamas atsiduso jis.
Algimantas Čekuolis gimė mokytojų šeimoje. Tėvai nuo 1930 m. dirbo Kielių kaime Kielių pradinėje mokykloje (Širvintų valsčius). Tėvams 1940 m. persikėlus į Širvintas, čia lankė pradinę mokyklą ir aukštesnes klases. 1947 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į literatūrinį Rašytojų sąjungos Maskvos Maksimo Gorkio institutą, kurį baigė 1953 m. Taip išvengė deportacijos (tėvai buvo šauliai).
Susiję straipsniai
Iš karto 1953 m. įstojo į Klaipėdos žvejybos laivyną (silkių gaudymo ekspedicija) paprastu jūreiviu ir išplaukė į jūrą. 1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių aštuonios išleistos). Nuo 1959 m. TSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę Džono Rido kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje.
1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 1975–1979 m. vadovavo TSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride.
1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1989–1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną.
„In Memoriam“: kadruose – turiningas ir šviesus A. Čekuolio gyvenimas
1994 m. su sunkumais susidūrusio „Apus“ banko Stebėtojų tarybos pirmininkas; mėgino rasti investuotojų Ispanijoje, tačiau pastangos išgelbėti „Apus“ banką buvo nesėkmingos. 1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Mokėjo anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų, prancūzų ir lietuvių kalbas.