Kartais miesto šurmulys ir jo greitas tempas pradeda varginti – taip nutiko ir rašytojui, publicistui Andriui Užkalniui. Vyras pranešė, kad nusprendė palikti Vilnių.

Žinomas vyras patikino, kad ruošiasi kraustytis į gerokai ramesnį miestą, esantį visai kitame Lietuvos gale – Klaipėdą.

Portalui Lrytas susisiekus su Andriumi, jis sutiko atskleisti tikrąją priežastį, kodėl priemė tokį ilgai brandintą ir daugeliui netikėtą sprendimą.

Pasak rašytojo, gyvenimas Vilniuje ėmė be galo varginti – tą ypač lėmė nuolatinės spūstys ir didžiulis žmonių kiekis.

[[ge:lrytas:lrytas:37764071]]

Apie savo sprendimą jis kalbėjo be jokių užuolankų ir netgi prasitarė, kad gyvens atskirai nuo savo draugės, kuri nusprendė likti Vilniuje.

– Kodėl iš tiesų nusprendėte palikti Vilnių?

[[ge:lrytas:lrytas:37846874]][[ge:lrytas:lrytas:37845225]][[ge:lrytas:lrytas:37844306]]

– Visos priežastys tokios, kaip ir buvo deklaruotos, bet daugelis mano, kad yra kokia nors slapta priežastis – nauji santykiai, iš kur nors išvarė ar panašiai. To paties klausinėjo, kai 2011 metais krausčiausi iš Anglijos į Lietuvą: turbūt atleido, išspyrė, deportavo.

Ne, Vilnių išsėmiau per 14 pastarųjų metų (viso Vilniuje gyvenau 26 metus, lygiai pusę gyvenimo). Vilnius labai keičiasi ir didžioji dalis pokyčių man nepatinka. Miestas sugrūstas, piktas, vis daugiau betono, užtvarų ir tvorų, kiemai prikimšti automobilių.

Žmonės, gyvenantys išsiplėtusiuose sodų bendrijose ir kartoninėse ubagų terasose, laiko norma valandos-pusantros kelionę į darbą ir tiek pat atgal (jei dar vaikigalius vežioja po licėjus ir būrelius – visai blogai).

Todėl sostinės žmonės suirzę, pikti ir išvargę. Alkoholizmas buityje jau nebe socialinio dugno ir kaimo pašalpinių neganda, o turtingųjų ir sėkmingų klasių Vilniuje gyvenimo būdas: teisininkai, vadybininkai, kūrybininkai vakarais lupa nebe kaukolinį, o gerą vyną dėžėmis.

Vilnius tapo neurotikų ir nelaimingųjų miestu.

Aš atsakau ne tik už tai, kas yra manyje, bet ir už savo aplinką. Nepatinka – reikia keisti aplinką, o ne tikėtis, kol pasikeis žmonės arba, neduok Dieve, miesto valdžia nustos raganėti.

Vilniaus valdžia jau daug metų niekina vilniečius, nuo kurių vien problemos: jeigu atimtų iš visų automobilius, valdžiai būtų labai gera dirbti ir gatvėse būtų tvarka.

[[ge:lrytas:lrytas:37848805]]

– Kodėl naujiems namams pasirinkote Klaipėdą? Kas joje jus žavi?

– Klaipėda man yra viso gyvenimo simpatija, nuo tada, kai per ją važinėdavom su tėvais į Nidą: autobusų stotis, miestas, senasis Danės keltas, Jūrų muziejus.

Kai grįžau iš Anglijos 2011 metais, svarsčiau, kur apsigyventi? Vilnius ar Klaipėda? Tada nulėmė dukrų anglakalbės mokyklos ir mano laidų filmavimai sostinėje.

O apsisprendžiau prieš dešimtį dienų ten su šuniuku išvykęs galvos pravėdinti ir nuo įtampų atsipalaiduoti. Ėjau senais maršrutais nuo Melnragės iki Karklės, miškais ir paplūdimiais, ir jaučiau, kaip mane tos vietos gerai veikia.

Jeigu reikėtų pasakyti tris dalykus apie Klaipėdą, tai būtų jūra, pušynai ir vokiška architektūra.

– Ar ketinate kraustytis vienas?

– Mudu kraustysimės su šuniuku (jis turi mažiau daiktų, negu aš), o mano draugė vilnietė stengsis laiko leisti su manim tiek, kiek jai leis jos darbai ir kiti užsiėmimai bei įsipareigojimai. 310 km nėra baugus atstumas.

[[ge:lrytas:lrytas:37848803]]

– Ar jau išsirinkote būstą? Jei taip, ar greitai pavyko rasti?

– Taip, Tilžės gatvėje, prie Malūnų parko. Pavyko viskas žaibiškai, per porą dienų.

Jau žinau kraustymosi datą – rugpjūčio 31 dieną. Tai tarpukario statybos namas ir labai jaukus butas jame su atvirais balkiais, jau žinau, prie kurio lango stovės mano darbo stalas. Šuniukas jau žino, kur bus jo sofa ir kilimas.

– Kaip manote, ar jūsų gyvenimas smarkiai pasikeis persikėlus į visai kitą Lietuvos kraštą?

– Darbai liks tokie patys, tik į filmavimus Vilniuje reikės ilgiau važinėti. O bendra nuotaika ir ritmas keisis. Dabar kas rytą važinėju vaikščioti savo dešimties kilometrų į Grigiškių, Stirnių, Šilėnų, Dūkštų, Aukštadvario, Valkininkų, Varėnos, Marcinkonių miškus, prie Strėvos, o Klaipėdoje bus kiti maršrutai ir daugiau paplūdimių.

Planuoju nepraleisti miesto kamščiuose ne daugiau dvidešimties minučių per dieną ir dešimt kilometrų padidinti iki penkiolikos.

[[ge:lrytas:lrytas:37848808]]

Gal net mano rašymai bus ramesni, kokie jie buvo tapę, kai gyvendavau Kalifornijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

Noriu aplankyti kiekvieną kaimą ir miestelį Mažojoje Lietuvoje. Vienas mano bičiulis vadina Lietuvos pajūrį „West Coast“ – vakarų pakrante. Man irgi toks jausmas – išvykstu į Vakarus.

A. Užkalnis atskleidė tikrąją priežastį, kodėl palieka namus sostinėje: „Vilnius tapo neurotikų ir nelaimingųjų miestu“