Paskutiniai pjesės skaitymai OKT studijoje vyks jau šią vasarą.
Kaip lrt.lt teigė Vilniaus savivaldybė, teatras galės patalpomis naudotis tol, kol bus rastos alternatyvios patalpos.
„Ašmenos g. 8 pastatas yra sujungtas su Vokiečių g. 10 pastatu. Šiuos pastatus Vilniaus miesto savivaldybė valdo nuosavybės teise, jų bendras plotas yra apie 3,3 tūkst. kv. m. Šiuo metu su valstybės institucijomis yra sprendžiamas bendros pastatų panaudojimo ateityje koncepcijos klausimas.
VšĮ Oskaro Koršunovo teatras naudojasi tik nedidele patalpų dalimi – maždaug 300 kv. m. Jos tiesiogiai nėra pritaikytos scenos menams, todėl Vilniaus miesto savivaldybė ieško alternatyvių sprendimų, t. y. labiau pritaikytų ir atliepiančių scenos meno pasirodymų poreikius“, – lrt.lt teigė savivaldybė.
Po šios žinios socialiniame tinkle sureagavo komunikacijos ekspertė Dovilė Filmanavičiūtė.
„Nesinori būti visažine, kurį rėkia socialiniuose tinkluose vos perskaičiusi antraštę – tekstą aš perskaičiau, bet vis tiek nesuprantu, kodėl taip vyksta. Gal dėl to, kad kultūra, kaip ir švietimas, mūsų šalyje neturi jokios ilgalaikės vizijos ir strategijos? Kai kartą aukščiausiu lygiu paklausiau, kodėl vienas esminių teatro režisierių kviečia į namus, kuriuose kiauros lubos ir sulankstomos kėdės, man buvo paaiškinta, kad čia Vilniaus savivaldybės reikalas. Na, o ši – savo gaida...
Lauksiu komentaro, kad OKT yra privatus O liūdniausia tai, kad šie namai ne tik apie Oskarą Koršunovą. Tai jaunų kūrėjų namai. Aš juose atradau tokius talentus kaip Kamilė Gudmonaitė, Paulius Ignatavičius, Agnija Leonova… Ar tie jauni kūrėjai ir toliau mums rūpės tik deklaratyviai? Beje, Ašmenos gatvėje ir Atviras ratas lieka be namų. Tai ne ką mažiau mūsų kultūrai vertingas teatras.
Labai gaila, kad negalim pasimokyti iš kokio Berlyno – vietos, kurios sukuria savo istoriją, kultūrinį traukos tašką yra vertybė ir neša visokeriopą naudą miestui. Tačiau gal svarbiau iš visko padaryt daugiabučius, kurių architektūra primena minską. Toks tad antradienio liūdesėlis“, – rašė ji.
Į tai sureagavao ir pats O.Koršunovas, pasidalindamas Dovilės įrašu.
„Dovilė čia viską paprastai ir aiškiai išklojo, bet ir nėra čia nieko sudėtingo, didelių paslapčių ar neišsprendžiamų lygčių. Visa tai aišku ir akivaizdu ir, deja, situacija tęsiasi jau 25 metus. Ir dar priminsiu, ką ir pabrėžia Dovilė, jog OKT nėra privatus teatras – tai nepriklausomas teatras, pelno nesiekianti organizacija, susikūrusi tam, kad puoselėtų teatro meną ir kultūrą. Visame civilizuotame pasaulyje tokios organizacijos remiamos ir palaikomos, nes jos svarbios visuomenės kultūrai ir jos laisvei“, – rašė jis.