„Jis buvo labai kietas riešutėlis“, – tokiais žodžiais netikėtai Norvegijoje žuvusį garsų muzikos prodiuserį Gintarą Bendžių prisiminė jo kolega, bičiulis dainininkas Merūnas Vitulskis.

Gintaro ir Merūno keliai susikirto ne kartą – rengiant bendrus projektus, koncertus, todėl jie palaikė glaudų ryšį.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvoje pasirodžiusi žinia apie prodiuserio netektį itin palietė ir su juo dirbusį dainininką.

„Vakar jau buvome šoke. Turėjome festivalio prezentaciją, sėdime, žiūrime koncertą ir Erika man parodė žinutę. Žinau, kad labai sunku giminaičiams, bendradarbiams – jiems šokas. Žinia sukrėtė ir vadybos bendruomenę.

[[ge:lrytas:lrytas:37967332]]

Kas liečia muziką, Gintaras yra nemažai nuveikęs. Jis buvo tikras savo srities profesionalas, galima sakyti suformavęs vadybinę industriją. Kai Lietuvoje prasidėjo pop muzikos era, panašių kaip jis nelabai buvo.

Jis buvo nuostabus, gerai išmanė savo sritį, matė į priekį, visada kas kelis mėnesius man paskambindavo, sakydavo – gal noriu jiems parašyti muzikos.

[[ge:lrytas:lrytas:37980045]][[ge:lrytas:lrytas:37981614]][[ge:lrytas:lrytas:37989420]]

Kartu esame rengę ne vieną programą, projektą – jis visada buvo labai disciplinuotas, mokėjo atsiduoti tam, ką daro – tik geriausi prisiminimai“, – Lrytas kalbėjo M. Vitulskis.

Merūnas prisiminė, kad nors savo srityje Gintaras buvo gan griežtas, o iš partnerių reikalaudavo daug – jo kompetencija nenuginčijama.

„Jis reikalaudavo operatyvumo, profesionalumo – tai labai gražus bruožas. Jis buvo tos kartos, ant kurios darbo pamatų viskas dėliojasi šiandien.

Iš brolių Bendžių visada buvo ko pasimokyti. Jų nuomonė apie mane visada buvo puiki, mano – taip pat. Jie vieni kiečiausių vadybininkų.

[[ge:lrytas:lrytas:37990358]]

Labai, labai gaila. Dar galėjo kurti, nuveikti daug nuostabių dalykų, surinkti žmones, kad būtų sukurta dar kažkas gražaus“, – dalijosi solistas.

Gintaras žuvo tragiškai – žvejodamas Norvegijoje. Pats šį hobį itin mėgstantis Merūnas pridėjo, jog tai – siaubinga.

„Niekada tokio dalyko negali numatyti. Rodos, patirties turėjo tikrai nemažai – žvejojo ir Kuršių Mariose ir jūroje. Dar nežinau, kokia buvo tiksli jo mirties situacija, stengiuosi nesigilinti, reikia, kad nuslūgtų praradimo jausmas.

Tačiau, manau, netrukus turėsiu pasidomėti, kaip tai galėjo nutikti, kieno čia klaida.

[[ge:lrytas:lrytas:37990354]]

Kai žmonės pasaulį palieka dėl sveikatos ar užklumpa baisi liga – susitaikai, juk nemažai nuveikta. Bet kai ištinka nelaimė, racionaliai galvoji, kas dar galėjo būti, kas dar nepadaryta.

Bet kokio žmogaus išėjimas iš šio pasaulio skaudus dalykas, bet tokie atvejai priverčia viską permąstyti, ypač turint du vaikus“, – mintimis dalijosi M. Vitulskis.

Dainininkas prisiminė ir paskutinį kartą, kuomet artimiau bendravo su Gintaru. Tai buvo praėjusių metų vasarą.

„Bendravome Palangos arenoje, darėme labai fainus renginius senjorams, Gintaras buvo vienas pagrindinių kuratorių. Man šokas – turėjome tą koncertą tęsti toliau, platinti.

[[ge:lrytas:lrytas:37967332]]

Tada kalbėjome, kaip sekasi. Juk visada susitikus bendruose renginiuose kalbame apie tai, kaip vaikai, kaip sveikata, ar bus atostogos, dalinamės kūrybiniais polėkiais.

Jis visada duodavo patarimų: „Žinai, reikėtų padaryti tą ir tą, gal galėtume tai surengti kartu“.

Su juo visada sutikdavau teigiamai, žinojau, kad pirmiausia, tai bus kokybė ir atsidavimas tam, kas daroma, pagarba atlikėjams.

Jeigu renginiai jų – matai, kad ir kambariukas paruoštas ir t. t. Savo darbui jie kėlė labai daug reikalavimų – sunku suvokti, kad Bendžiaus nėra“, – mintimis dalijosi Merūnas.

M. Vitulskis prabilo apie su G. Bendžiumi dar nebaigtus darbus ir stipriai palietusią netekties žinią: „Šokas“