Į tai sureagavo ir žinomas dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano. Įrašu jis pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Vakar Lietuvoje apsilankė vienas garsiausių pasaulio „YouTube“ kūrėjų – iShowSpeed. Ir man, tiesą sakant, užvirė kraujas. Užvirė dėl komentatorių.
„Valdžia skyrė 30 tūkstančių eurų kažkokiam šauktukų mėgėjui iš interneto“ – ir t. t., ir pan. Ir liūdniausia, kad tai – mano karta. 40–50 metų žmonės. Tai ko gi pasižymėjo karta, kuri taip uoliai kritikuoja dėl bukumo dabartinį jaunimą?
Štai keli pavyzdžiai. Tai ta karta, kurioje 90-ųjų pradžioje „Radioshow“ kasetė, pilna keiksmažodžių ir visiškai beprasmių pokalbių, buvo išpirkta šimtatūkstantiniu tiražu. Rimtai – ten tiesiog du personažai be paliovos keikėsi, o visai Lietuvai atrodė žiauriai kieta, kad kažkas keikiasi iš kasetės.
Tęsiant muzikines „kritikų“ ambicijas – priminsiu „Pirmas balius“ kasetę, kurioje daugybė dainų buvo sukurta ant visiškai nesikeičiančio „JONIKA“ sintezatoriumi sugroto beato. Ta kasetė buvo parduota pusės milijono tiražu. Pusė milijono! Visų laikų didžiausias tiražas Lietuvoje.
Tai karta, kurios užsienietiškos muzikos viršūnė buvo „Ruki vverch“, kur net nesuprasdami nė vieno žodžio lietuviai ėjo iš proto dėl „širdį veriančių melodijų“. Tai ta pati karta, kuri nuoširdžiai statė priešais televizorių vandens stiklaines, tikėdama, kad kažkoks atsilupėlis anapus ekrano (Kašpirovskis) tą vandenį pavers stebuklingu.
Gėrė tą vandenį, tikėdami, kad dabar jau išsigydys visas ligas. Tai nuostabioji karta, kuri patikėjo finansinėmis piramidėmis, kurios iš mūsų perspektyvos atrodo akivaizdžios, ir prakniso visus savo indėlius. Galėčiau tęsti ir toliau. Bet neturiu tikslo sumenkinti keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių.
Juk tai, po galais, ir mano karta. Aš tik noriu pailiustruoti vieną paprastą dalyką – ir mes elgėmės vėjavaikiškai, keistai, ir ne visur ieškojome gilesnių prasmių. Ir jei mes vaikystėje svajojome tapti kosmonautais, tai mūsų vaikai svajoja tapti youtuberiais.
Mano paauglys vakar buvo pasitikime ir viena jo svajonių išsipildė Tai dar kartą kreipiuosi į savo bendraamžius – „ei, seni perdylos, prisiminkime kokie mes buvome, o tada jau aiškinkime kitiems apie ką svajoti“! P.S. pagarba ir padėka jį čia atvežusiems“, – rašė Stano.