Visai neseniai verslininkė ir turinio kūrėja Ieva Voveris socialiniuose tinkluose aktyviai dalijosi kraustynių akimirkomis – po beveik dešimtmečio ji paliko JAV – vietą, kurią jau vadino namais.

„Man namas buvo tikra amerikietiška svajonė, buvo pats gražiausias iš visų, kiek matėm ir pats jaukiausias“, – skaičiuodama paskutines minutes už Atlanto tuomet rašė Ieva, atsisveikindama su ryškiu gyvenimo etapu.

Dabar kepinant svilinančiam karščiui žinoma moteris po truputį gyvenimą lipdosi iš naujo – kartu su šeima ji persikėlė į legendomis apipintą Dubajų.

Tiesa, nors kraustymasis vyko gana sklandžiai, pranešus apie šį sprendimą žiniasklaida pradėjo mirgėti apie galimas kraustynių priežastis.

[[ge:lrytas:lrytas:38246493]]

Buvo svarstoma, jog tam įtakos turėjo situacija, kai I. Voveris sutuoktinio Andriaus Voverio valdoma įmonė „Triton Logistics“ tapo 5,3 mln. JAV dolerių ieškinio objektu. Ieškinys pateiktas po 2022-ųjų gruodį įvykusios tragiškos avarijos, kai „Triton Logistics“ sunkvežimis susidūrė su vakarėliams skirtu autobusu, nusinešusiu trijų žmonių gyvybes. Be to, įmonei buvo mesti įtarimai dėl galimo dokumentų klastojimo.

Pirmą kartą po pasklidusių žinių naujienų portalui Lrytas Ieva išklojo, kaip yra iš tiesų ir prasitarė, kaip dabar sekasi kurtis gyvenimą dar vienoje neatrastoje vietoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39293798]][[ge:lrytas:lrytas:39274749]][[ge:lrytas:lrytas:39304367]]

– Kas lėmė sprendimą palikti Jungtines Valstijas po ten praleisto daugiau nei dešimtmečio?

– Mano manymu, gyvenimas yra labai trumpas – bent jau šiame kūne. Ir jeigu yra galimybė, reikia pabandyti gyventi skirtingose kultūrose, valstybėse.

Pati esu gyvenusi Lietuvoje, Monake, Londone, Italijoje, Amerikoje. Ir po kiek laiko norėjosi ko nors naujo. Rinkomės tarp Ispanijos ir Viduriniųjų Rytų.

Priimti sprendimą kraustytis sunku nebuvo. Per Ispaniją praėjusi piligriminį kelią supratau, kad noriu važiuoti toliau, pabandyti gyventi kitur.

[[ge:lrytas:lrytas:39346197]]

Nesu prisirišanti prie vietų, todėl man tai nekėlė iššūkių. Šiek tiek sunkiau buvo tik mano vyrui.

– Galima susidaryti įspūdį, jog persikelti per pusę pasaulio, užnugaryje palikti didžiulius namus, iš jų išsikelti – nėra itin paprasta. Su kokias didžiausiais iššūkiais kraustynių metu teko susidurti?

– Darbai darbais, tačiau didžiausiai iššūkiai buvo su mūsų katinu. Atsivežti gyvūną į Dubajų yra labai sunku – dokumentus reikėjo pradėti tvarkyti jau prieš pusę metų.

Reikėjo atlikti daugybę kraujo tyrimų, keliauti iš vienos valstybės į kitą – viskas buvo komplikuota, turėjo būti suėję tam tikri laiko terminai ir pan. Tai tikrai nebuvo lengva.

[[ge:lrytas:lrytas:39346610]]

– Žiniasklaidoje garsiai skambėjo frazės, jog jūsų išsikraustymui įtakos turėjo milijoninis ieškinys, iškeltas po tragiškos avarijos, kai „Triton Logistics“ sunkvežimis susidūrė su vakarėliams skirtu autobusu, nusinešusiu trijų žmonių gyvybes. Sakykite, kaip reaguojate į šią informaciją – ar tai tiesa?

– Būtent ta konkreti avarija įvyko prieš trejus metus. Deja, logistikoje avarijų būna labai daug, aišku, tokio dydžio nelaimės pasitaiko retai.

Logistikos versle to neišvengsi ir jei dėl kiekvieno eismo įvykio žmonės pradėtų kraustytis, o Čikagoje tai pagrindiniai lietuvių verslai, nežinau, kaip baigtųsi.

Nežinau ir kaip tai gali būti susiję su mūsų kraustymusi. Kompanija toliau veikia, o su avarija dirba tiek draudimas, tiek advokatai. Mūsų apsisprendimui tai neturėjo jokios įtakos.

– Kodėl Dubajus? Kodėl pasirinkote keltis ten, ar nesvarstėte grįžti į Lietuvą?

– Dubajų pasirinko mano vyras. Mūsų vaikai yra gimę Amerikoje, o miestas – tarptautinis. Ten kaip Čikagoje ar Londone – yra labai daug iš visur suvažiavusių žmonių.

Norėdamas, kad vaikai nesijaustų svetimi vyras pasiūlė šią mintį. Taip pat Jungtiniai Arabų Emyratai yra arčiau Lietuvos, laiko skirtumas taip pat tik viena valanda.

Pati norėjau arčiau gimtinės, arčiau Europos. Labai svarstėme vykimą į Marbelą, tačiau išgąsdino, jog policijoje, ligoninėse ir visose kitose įstaigose kalbama tik ispaniškai ir yra sunku bendrauti.

[[ge:lrytas:lrytas:39346612]]

– Sako, naujos pradžios ne tik kelia džiaugsmą, bet ir nerimą. Kaip jums – kaip jaučiatės pradėdama naują etapą?

– Neslėpsiu, nerimas tikrai yra. Pati pradžia, kai nieko nežinai baugina. Žinoma, yra Google, visuomet galima paklausti kitų, tačiau nežinia, kur nueiti, kur susitvarkyti dokumentus primena lyg į barščius įmestos musės jausmą.

Visgi, su kiekviena diena sužinai vis daugiau.

Sunku pasakyti ir kaip gyvenimas ten pakeis šeimos ritmą. Aš lygiai taip pat ir toliau dirbsiu su reklamomis, turiu savo elektroninę parduotuvę. Nieko keisti per daug neplanuoju.

Po gandais apipintų kraustynių – pirmas I. Voveris interviu: atskleidė tikrąją JAV palikimo priežastį