„Blondės su geliku“ slapyvardis girdėtas ne vienam. Taip ilgą laiką save pristatė verslininkė, nuomonės formuotoja Kristina Meseguer (42 m.).

Pastarieji metai žinomai moteriai lengvi nebuvo – pavasario pabaigoje ji pranešė apie pašlijusią sveikatą – stipriai sutrikusią klausą, o visai netrukus ir apie skyrybas su vyru, beveik 20 metų vyresniu ispanu Enrique.

Gyvenimo vingių mėtoma Kristina ilgai Lietuvoje neužsibuvo. Po likimo smūgių ji susikrovė lagaminus ir išvyko ten, kur atgauti emocinę pusiausvyrą vyksta ne vienas – į legendomis apipintą egzotiškąją Balio salą.

Ten žinoma moteris vyko su skaudančia širdimi, dar gerai nežinodama, kur ją nupūs likimas. Tačiau dabar, ten praleidusi jau kurį laiką Kristina atvira – vis mažiau nori grįžti gyventi į Lietuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:38246493]]

„Šamanas man pasakė, kada sutiksiu savo vyrą“, – šyptelėjo apie laiką svetur kalbėdama Kristina, tačiau net jei ateitis suplanuota, dabar ji laiką skiria tik sau.

Naujos gyvenimo pamokos, nauji iššūkiai ir atradimai – tokiu ritmu saloje gyvena K.Meseguer, ten atradusi ir ne vieną kitaip į gyvenimą privertusią pažvelgti naujovę.

[[ge:lrytas:lrytas:39067206]][[ge:lrytas:lrytas:38939492]][[ge:lrytas:lrytas:38994122]]

– Kristina, priminkite, kiek laiko gyvenate Balyje ir bendrai – kaip jums ten sekasi?

– Balyje gyvenu jau du mėnesius ir tikrai čia jaučiuosi kaip namuose. Tai tikrai magiška vieta, kuri man padeda atrasti vidinę ramybę, išgyti ir pasijusti visiškai laisvai.

Kiekviena diena saloje yra kupina nuotykių, atradimų ir naujų patirčių. Tikrai mėgaujuosi gyvenimu čia!

– Ar tik atvykus gyventi į salą teko susidurti su kultūriniais skirtumais? Paprastai žmonės ten vyksta trumpesniam laiko tarpui – jūs gana ilgam. Kaip prisitaikėte?

– Taip, skirtumų tikrai daug – nuo tradicijų iki kasdienės gyvenimo tvarkos. Baliečiai yra be galo ramūs, kantrūs, paslaugūs ir visada su šypsena.

Tai labai įkvepia, nes mes, lietuviai, dažnai esame linkę skubėti, burbėti ar būti nepatenkintais. Čia išmoksti sulėtinti tempą, labiau džiaugtis mažais dalykais ir priimti gyvenimą tokį, koks jis yra.

Bet yra ir iššūkių. Oro užterštumas tikrai jaučiamas, vanduo iš čiaupo netinkamas gerti – gali greitai apsinuodyti arba susidurti su vadinamąja „Bali belly“ liga.

Uodai taip pat čia pavojingi – jų įkandimai gali privesti prie ligų, kurios tęsiasi mėnesiais. Gatvėse daug palaidų šunų, kurie gali būti agresyvūs, o eismas čia visiškai kitoks nei Europoje: motoroleriais vietiniai važiuoja be šalmų, kartais net po penkis žmones ant vieno, kelių taisyklės egzistuoja tik „teoriškai“.

[[ge:lrytas:lrytas:39433401]]

Visa tai gali atrodyti šokiruojančiai, bet laikui bėgant pripranti, atrandi savo rutiną ir tiesiog supranti, kad Balis gyvena pagal savas taisykles – ir tai yra šio krašto žavesio dalis.

– Kaip Balyje atrodo jūsų įprasta diena? Kokiu ritmu gyvenate?

– Mano diena prasideda aktyviai – sportui skiriu 2–3 valandas per dieną: jėgos aitvarų sportas, pasivaikščiojimai paplūdimiu, sporto salė, važiavimas dviračiu ar paviršinis nardymas.

Taip pat meditacija, kvėpavimo praktikos, darbas ir psichologijos studijos. Skaitau knygas, klausau tinklalaidžių apie psichologiją, mokausi anglu kalbos.

Dažnai važinėju po salą, lankau įžymias vietas, šventyklas ir stebiu vietinių gyvenimą – čia tiek daug grožio, kad kiekviena diena tampa maža kelione.

– Ką per šį laiką naujo atradote, sužinojote apie save? Gal atradote naujas veiklas, o gal sala padeda dar geriau pažinti save?

– Didžiausias atradimas – jėgos aitvarai. Tai sportas, kuriame daug adrenalino ir tuo pačiu visiškai galiu paleisti mintis.

Kai esu vandenyje, pamirštu ligas, skyrybas, problemas, visa pasaulio triukšmą. Supratau, kad būtent šis jausmas – laisvės ir stiprybės – yra tai, ko noriu gyvenime, ir šiuo keliu noriu eiti. Ir nuo nieko nebūti priklausoma.

[[ge:lrytas:lrytas:39433398]]

– Tikriausiai visa Lietuva skaitė apie jūsų nuotykius su beždžione, o kas dar itin įsiminusio nutiko per tą laiką, kol gyvenate svetur?

– Ta akimirka tikrai buvo viena įsimintiniausių – ir išgąsčio buvo nemažai, nes neturėjau vakcinų, o pasekmės galėjo būti rimtos. Bet kartu tai tapo istorija, kurią prisiminsiu visam gyvenimui.

Pavyzdžiui, teko lankytis pas vietinį šamaną. Tai buvo patirtis, kurios nepamiršiu visą gyvenimą – jis, vos pažvelgęs į mane, pasakė absoliučiai visą tiesą apie mano gyvenimą. Ne pagražintą, ne nutylėtą, o tokią, kokia yra.

Tai buvo lyg veidrodis, kuriame pamatai save iš šalies – šokiruojančiai tikslu ir kartu gydančiai.

Taip pat pradėjau jėgos aitvarų pamokas. Atrodė, kad bus tik adrenalinas ir vėjas plaukuose, bet realybėje gavau ir kelis susižeidimus.

Vis dėlto, tai manęs neatbaidė – atvirkščiai, tik dar labiau užkabino tęsti. Šis sportas tapo vienu ryškiausių atradimų – adrenalino pliūpsnis, bet kartu visiškas atsiribojimas nuo pasaulio.

O šiaip… Balis yra įspūdingiausia vieta, kurioje esu gyvenusi. Čia kiekviena diena atneša ką nors naujo – nuo laukinių gamtos susidūrimų iki dvasinių praktikų ar paprasčiausių, bet stebuklingų kasdienybės smulkmenų. Nuotykiai garantuoti – tik spėk juos priimti.

– Neseniai išgyvenote skaudžias skyrybas. Sako, laikas gydo. Kaip dėl to jaučiatės dabar, gal jau nueinate į vieną ar kitą pasimatymą?

– Kol kas – ne. Nei noro, nei laiko pasimatymams neturiu. Žaizdos dar visiškai neužgijo, todėl nenoriu skubėti.

Esu žmogus, kuris ir šiaip sunkiai įsileidžia kitus į savo gyvenimą, o po skaudžių patirčių tapau dar atsargesnė. Dabar visas dėmesys – man pačiai ir mano augimui.

[[ge:lrytas:lrytas:39433399]]

– Kaip Balio aplinka ir gyvenimo tempas prisidėjo prie jūsų atsigavimo? Gal pavyko atrasti vidinę ramybę?

– Po kelių mėnesių galiu drąsiai sakyti – jaučiuosi daug stipresnė. Balio tempas apgaulingas – atrodo, viskas čia vyksta lėtai, ramiai, bet veiklos yra tiek daug, kad laikas tiesiog praskrieja.

Būtent ši pusiausvyra tarp aktyvumo ir ramybės padeda gyti: viena akimirka tu medituoji ir meldiesi šventykloje, kita – skrendi ant bangų.

Tokiu ritmu atradau daugiau vidinės tylos, pasitikėjimo savimi ir stiprybės. Nors šamanas man ir pasakė, kada sutiksiu savo vyrą… Bet žinote, Balis moko paleisti kontrolę ir pasitikėti procesu.

Tad kol kas renkuosi gyventi čia ir dabar – džiaugtis kiekviena diena, bangomis, šypsenomis ir savęs atradimu. O jei likimas jau suplanuotas – tegul nustebina mane tinkamu laiku.

– Galbūt planuose yra ir Lietuva? Ar pasiilgote gimtinės, gal planuojate sugrįžti?

– Nors į Lietuvą grįžti labai nesinori, vis tiek teks – dėl studijų ir dėl šeimos, kurios pasiilgau. Bet širdis vis tiek lieka čia, Balyje.

Tai stebuklinga vieta – su gamtos grožiu, šventyklose jaučiama dvasia, šiltais ir visada besišypsančiais žmonėmis. Mano planas – gyventi čia, o Lietuva tebūnie ta vieta, į kurią sugrįžtu aplankyti artimųjų.

Po skaudžių išgyvenimų K. Meseguer atsivėrė apie du mėnesius Balyje: „Šamanas pasakė, kada sutiksiu savo vyrą“