Muzikantai nusprendė neiti į sceną po to, kai renginyje kalbą sakė politikas Remigijus Žemaitaitis. Tokiu būdu grupė išreiškė protestą ir savo vertybinę poziciją.
Šis sprendimas netruko sukelti aistrų socialiniuose tinkluose. Po to, kai vienas R. Žemaitaičio gerbėjas Ugnius Kiguolis „Facebook“ pasidalijo įrašu, kritikuojančiu grupės elgesį, savo nuomonę pareiškė ir muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano, kuris stojo grupės pusėn ir plačiai išdėstė savo argumentus.
„Vieno Žemaitaičio rėmėjo šiandienos įrašas „Facebook’e“. Po to, kai Kašpirovsio dantys atsisakė išeiti į sceną po Žemaitaičio. Leidau sau pakomentuoti:
Stano pirmą kartą atvirai – apie skaudžias skyrybas ir naują mylimąją: „Tai yra stebuklas“
1. „Antikvariniai Landsbergio... tphu... Kašpirovskio dantys parodė stuburą. Ar tikrai?“ — Tikrai taip! Kūryba – tai ne pasidavimas pasauliui, o atsisakymas jam paklusti.
2. „Ši mažai kam žinoma grupė neva pamačiusi Žemaitaitį scenoje nusprendė staiga paskutinę minutę atšaukti pasirodymą.“
Susiję straipsniai
„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ yra labai žinoma grupė Lietuvoje ir taip pat už jos ribų. Menininką atpažįsti ne iš to, kiek salių jis užpildo, o iš to, kokią tylą sukelia jo dainos. Kas nesutinkat – galim komentaruose padiskutuoti.
3. „Ir čia – ne apie Žemaitaitį. Čia – apie reiškinį. Apie tai, kaip kai kurie menininkai, užuot buvę tiltai tarp žmonių, tampa sargybiniais prie neva „teisingos nuomonės“ vartų.“
Kokie, tiltai? „Tiltai“ tarp žmonių ne statomi pagal užsakymą – jie gimsta iš tiesos, net jei ji kažkam nemaloni. Jeigu neturi moralinio stuburo – tu ne menininkas, o tiesiog amatininkas. Viena svarbiausių menininko vertybių yra laisvė. Be laisvės neįmanoma kurti.
Menininkai tai ne tiltai tarp žmonių. Menininkai vienija kalbėdami apie prasmes, atidengdami visuomenės skaudulius ir žaizdas, o ne atsiskaitydami viršininkui.
4. „Ironiška, ar ne? Muzikantai, kurie turėtų jungti, dabar skaldo visuomenę. Tie, kurie kadaise būtų dainavę už taiką, dabar dainuoja tik už savo burbulo plojimus.“
Tie, kas kadais dainavo apie taiką, jei tuo metu sutiktų šitą prorusišką žemaitaitį, tai pakabintų jį ant pirmo stulpo. Nes taika negali remtis melu ar pataikavimu blogiui.
5. „Atlikėjai, muzikantai, menininkai paprastai lieka nuošalyje politikos, nes rinkdamiesi puses, jie susimažina savo auditoriją.“
Normalūs, sąžiningi ir tikri menininkai niekada nelieka nuošalyje. Tikras menininkas visada renkasi pusę: tiesos, sąžinės, žmogaus.
6. „Dar absurdiškiau, kai prisimeni, kad ši pati grupė visai neseniai grojo Rusijoje — jau po Krymo aneksijos.“
Tegu patys atlikėjai pakomentuotų šitą situaciją ir iš tikrųjų grojo – tai asilai.
7. „Jų auditorija ir taip maža. Ir nors kai kurie juos sveikins, tylioji dauguma, matydami, kaip paskutinę minutę, dėl kokio nors kvailo įsitikinimo, jie gali sugriauti planą, šventę, programą, jų tiesiog niekada nebekvies.“
Nėra tyliosios daugumos. Didžioji dalis yra šviesos pusėje, ir jie nėra tylūs. Bet kas yra tai – garsioji prorusiška mažuma.
8. „Taip kaip didelė žmonių dalis niekada nebesinaudos visokių vestuvių planuotojų paslaugomis, kurios viešai pareiškė neaptarnausiančios skiepams besipriešinančių.“
Visai nedidelė žmonių dalis nesinaudos, bet žymiai didesnė – naudosis dar daugiau. Laisvė visada randa savo auditoriją.
9. „Taip kaip pradėjo nebevalgyti dabar jau bankrutuojančiuose „Jurgiuose ir drakonuose“, kurie bandė įpiršti svetimas vertybes spalvotomis dėžutėmis.“
„Jurgis ir drakonas“ nepiršo, o atstovavo savo vertybes, ne svetimas.
10. „Ir tikrai – bet kurie renginių organizatoriai pateiks rimtesnes sutartis tokiems atlikėjams. Nes toks elgesys, kai paskutinę minutę atšaukiamas pasirodymas dėl „įsitikinimų“ ir padaroma žala renginiui, turi kainą.“
Atšaukti koncertą dėl moralinių įsitikinimų, dėl politinio konteksto – visiškai normalu. Visos baudos ir sankcijos įrašytos sutartyse. Manau atlikėjai visa tai žino ir, esant reikalui, pasirengę sumokėti. Laisvė kainuoja. Bet dar daugiau kainuoja sąžinė ir garbė.
11. „Atlikėjai, kurie tikrai turi stuburą, žino: scenoje stovima ne dėl politikos, o dėl publikos. Menas neprivalo mylėti – jis turi jungti. O kai menas ima diskriminuoti, jis praranda savo esmę.“
Šitas teiginys yra tiesiog apibendrinimas viso to tarybinio, naftalininio suvokimo apie menininkus.
„Jungti tiltus“ ir panašios nesąmonės – kai menininkui bandoma įpiršti reikalavimą vienyti, jungti, skleisti „teisingą“ žinutę – jis jau nebe menininkas, o politikas. Vienintelis dalykas, kuris svarbus menininkui – jausti meilę ir ginti laisvę. Tik tada jis yra menininkas.
Čia tiesiog specialiai supainiotos visos sąvokos.
Mačernis – „Kūryba prasideda nuo širdies, ne nuo leidimo“, – dėstė jis.