Vėlinių savaitgalis daugeliui – sustojimo, susikaupimo ir prisiminimų laikas. Tai metas, kai ant artimųjų kapų uždegame žvakes, o jų šviesa primena, kad ryšys su išėjusiais niekada visiškai nenutrūksta.

Tokiai minčiai pritaria ir legendinis dainininkas Vytautas Šiškauskas (68 m.). Kaip ir kasmet, šiemet jis aplankė artimųjų, iškeliavusių anapilin, kapus.

„Ko gero, dauguma mūsų tuomet prisimename į amžinybę išėjusius. Per pastaruosius metus man teko išgyventi mamos ir artimo draugo netektį.

Prisipažinsiu, nesu didelis kapinių lankytojas, bet visada nuvažiuoju, uždegu žvakelę, pasimeldžiu. Aplankęs kapus jaučiuosi ramiau, tarsi pabuvęs su savo mirusiais artimaisiais“, – Lrytas pasakojo atlikėjas.

[[ge:lrytas:lrytas:40097224]]

Aplankyti mamos kapą V. Šiškauskas užsuka visuomet, kai būna netoli kapinių.

„Kai važiuoju į renginį ar esu netoliese, visada užsuku į kapines, uždegu žvakelę, padedu gėlių. Man tai tarsi tylus pokalbis su ja. Ne visada reikia daug žodžių – užtenka akimirkos, kai mintyse prisimeni jos veidą ir šypseną“, – jautriai kalbėjo V. Šiškauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:19363594]][[ge:lrytas:lrytas:25854838]][[ge:lrytas:lrytas:33915878]]

Atlikėjas pripažįsta, kad būtent mamos netektis, kurią išgyveno prieš ketverius metus, jo širdyje paliko didžiausią tuštumą. Su netekties skausmu bėgant metams susitaikyti ja, rodos, neįmanoma.

„Ji pragyveno ilgą, gražų gyvenimą, mes visada buvome kartu iki pat pabaigos. Kai turi tvirtą ryšį su mama – paleisti nėra lengva.

Ji buvo mano artimiausias žmogus, patarėja ir kritikė. Dažnai ją prisimenu, trūksta jos, bet gražūs prisiminimai guodžia ir suteikia ramybės.

Nuo dvejų metų gyvenau Vilniaus Antakalnyje – ten prabėgo mano vaikystė ir jaunystė. Tie namai, tos gatvės man primena abu tėvelius. Kai važiuoju pro šalį, visada juos prisimenu“, – atviravo dainininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:40131486]]

Sunkiausiais gyvenimo momentais jam padėjo artimųjų palaikymas ir kūryba.

„Didžiausias ramstis buvo gyvenimo draugė, kuri visada buvo šalia. Padėjo ir muzika – naujų dainų kūrimas, bendravimas su ištikimiausiais klausytojais bei gerbėjais. Tai tarsi terapija, kuri leidžia neužsisklęsti savyje“, – pridūrė jis.

Mintyse V. Šiškauskui mama visuomet šalia ir dažnai aplanko sapnuose.

„Kitų išėjusių artimųjų, regis, net nesu sapnavęs. O mama mane aplanko dažnai – gal taip ji vis dar yra šalia“, – jautria mintimi pokalbį baigė jis.

Netekties skausmą išgyvenantis Vytautas Šiškauskas: „Buvo mano artimiausias žmogus“