Mintimis apie keliamus grožio standartus ir drąsą priimti savo kūną tokį, koks jis yra, Ieva pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje.
Ten ji paviešino kelias nuotraukas, kuriose matosi keli kūno netobulumai, galiausiai virtę „tobulumais“.
Pasak Ievos, bet kokie randai ar pasikeitimai kūnai yra ne priešas, o istoriją liudijantys ženklai.
„Kiekviena iš mūsų turi savo istoriją, parašytą ant kūno.
Raukšlės, celiulitas, randai, strijos, pakeitusi krūtinė, pasikeitęs pilvas po vaikų… Tai nėra trūkumai.
Tai – gyvenimo pėdsakai. Tai įrodymai, kad mylėjome, gimdėme, klydome, augome, verkėme ir vėl stojome ant kojų.
Ilgą laiką pati slėpiau savo kūno pokyčius. Bandžiau būti „tobula“, nes taip reikalavo pasaulis, ekranai, žurnalai. Bet vieną dieną supratau – tobula yra ne oda be celiulito, o moteris, kuri geba priimti save visokią: pavargusią, pasikeitusią, jautrią, bet tikrą.
Kūnas nėra mūsų priešas. Jis yra mūsų namai.
Ir mes nusipelnome juos mylėti — ne tada, kai taps „idealesni“, o jau dabar. Su strijomis, su minkštumu, su visom linijom, kurios mums primena: aš gyvenu, aš keičiuosi, aš esu moteris.
Priėmimas prasideda nuo paprasto sakinio: „Aš leidžiu sau būti tokia, kokia esu.“
O kai priimame save — atsiranda vietos ramybei, lengvumui ir naujai, tikrai moteriškai meilei sau“, – rašė I. Voveris.