Dar prieš Naujuosius žinoma moteris dalijosi mintimis apie fejerverkų daromą žalą augintiniams ir ragino šeimininkus prisiimti atsakomybę.
„Kodėl gyvūnams keliame tokius nerealistinius standartus? Koks kvailys sugalvojo, kad stabilios psichikos šuo turi nebijoti fejerverkų?“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ji.
Vis dėlto, po švenčių F. M. Leščiauskaitė dar kartą kreipėsi į internautus, paviešindama liūdną istoriją.
Naglio Šulijos prognozės: kas 2026-aisiais laukia Lietuvos ir pasaulio – ar sulauksime V. Putino mirties?
„Naujųjų naktį ne vieni namai liko be šuns. Štai, ir Matas ėjo ieškoti kaimynų šuns. Ne į vienus namus tie šuneliai nebegrįš. Į kaimyno – negrįžo. Ir realistiškai galvojant, vilties nebėra.
Daugelis tų namų keletą dienų paliūdės ir nusipirks naują šuniuką. Ir dar vieną. Pakeis kaip kažkur svečiuose paliktą ir nebeatsiradusį megztinį.
Susiję straipsniai
Pamenu, kad sulaukiau didžiulio pykčio pasakiusi, kad šunį (ar bet kurį kitą gyvą padarą) auginti turėtų galėti ne kiekvienas. Tai yra privilegija.
Be abejonės, nutinka nelaimių. Bet šunį auginantis žmogus naujametę naktį prioritetu turėtų daryti būtent gyvūną, o ne savo šampaniukus, ikriukus, mišrainiukus (laiko, ko gero, užteks viskam, aš tik apie prioritetus).
Tai reiškia, kad turi apgalvoti, kur bus tavo gyvūnas. Jis negali likti vienas ir negali būti prie laukinių durų. Tai reiškia, kad tos dienos ilgasis pasivaikščiojimas turi vykti dieną, o vakare paskutinis išėjimas – 21–22 valandą vėliausiai ir trumpai.
Tai reiškia, kad vidurnakčiui turite būti pasiruošę skanukų, jei reikia – slėptuvę. Ir pirmiausia pasirūpinti, kad šuo niekaip nepatektų prie durų, tik tada žiūrėti į liepsneles danguje.
Tai reiškia, kad jei jūsų augintiniui nuo sprogimų – negera, turite kreiptis į veterinarą dar iki šventės, ir galbūt gauti vaistų. O jei negera nėra – vis tiek nepalikti jo vieno ir daryti jį prioritetu.
Gyvūnai nėra daiktai, užgaida, pūkuotas švelnus priedas. Ir nelaimė yra tada, kai ji nutinka padarius viską, kas prieš tai išvardinta. O kitais atvejais, tai aplaidus elgesys. Mes visi kartais pasielgiam aplaidžiai, dievo nevaidinu. Bet suprasti, kodėl tokios nelaimės įvyksta, svarbu“, – rašė F. M. Leščiauskaitė.