„Gauti pastabas iš artimo žmogaus daug skaudžiau,“ – atvirauja Emilija.
Vis dėlto ji džiaugiasi galimybe kurti kartu – anot atlikėjos, darbas su Jonu suteikia saugumo jausmą ir pasitikėjimo, net jei kartais tenka susidurti su emocine trintimi ir mokytis atskirti jausmus nuo profesinių sprendimų.
Vienoje scenoje – dvi šeimos
Operetė „Braškiai ir Braškienės“ suveda skirtingas šeimas ne tik siužete, bet ir scenoje. Sausio 24 dieną įvyksianti premjera žiūrovams leis išvysti dvi šeimas, kurias jungia ne tik vaidmenys, bet ir asmeniniai ryšiai: scenoje pasirodys Larisa Kalpokaitė su vyru Jonu Braškiu bei sužadėtiniai Emilija Finagėjevaitė ir Jonas Sakalauskas.
Eglė Kernagytė – apie garsios pavardės šleifą, legendinį tėtį ir nežinomą savo pusę
Būtent šis balansas tarp artumo, atsakomybės ir pasikartojančių santykių modelių tampa viena pagrindinių operetės temų. Kalbėdama apie siužetą, Emilija atkreipia dėmesį į universalią šeimos modelių pasikartojimo temą. Anot jos, gyvenime neretai renkamės žmones, kurie vienaip ar kitaip primena mūsų tėvus, net jei vaikystėje ar jaunystėje tam priešinomės.
Santykiuose kontrolė nėra variklis
Operetėje E. Finagėjevaitės įkūnijama herojė kartu su sužadėtiniu atvyksta į kaimą pas jo tėvus ir susiduria su itin kontroliuojančia, griežta mama, kuri viską laiko „po savo sparnu, o kartais – ir po padu“. Eigoje herojė pati nepastebimai pradeda kartoti šį modelį: ima kontroliuoti, reguliuoti būsimą vyrą ir galiausiai tampa labai panaši į tą pačią uošvienę.
Susiję straipsniai
„Nesakau, kad tai man labai artima gyvenime, nes santykiuose kontrolė nėra variklis, kuris veža. Tačiau faktas, kad tam tikri dalykai šeimose persiduoda nesąmoningai“, – svarsto atlikėja.
Emilijos teigimu, operetė „Braškiai ir Braškienės“ yra lengva, žaisminga, tačiau paremta kasdienėmis, daugeliui pažįstamomis situacijomis. Žiūrovai kviečiami pažvelgti į save iš šalies, atpažinti šeimos santykių mechanizmus ir, galbūt, nusišypsoti.
„Jeigu tai artima libreto autoriui (aut. past. – libreto autorius Jonas Braškys, Larisos Kalpokaitės ir Jono Braškio sūnus), vadinasi, tos situacijos bus artimos ir kiekvienam žiūrovui“, – įsitikinusi E. Finagėjevaitė.
Būsimų uošvių namuose gavo tam tirką „štampą“
Paklausta apie paraleles tarp scenos ir asmeninio gyvenimo, pašnekovė pripažįsta, kad žmogaus prigimtis dažnai lemia greitus vertinimus ir etiketes.
Kaip ir jos herojė, atvykusi į būsimų uošvių namus ir iš karto gavusi tam tikrą „štampą“, taip ir gyvenime Emilijai teko susidurti su išankstiniu požiūriu dėl santykių su gerokai vyresniu sužadėtiniu Jonu Sakalausku.
„Dalis žmonių priėmė, dalis kalbėjo, o kita dalis – nepriėmė. Ir pakeisti tą pirmąjį įvaizdį visada labai sunku“, – atvirauja Emilija.
Atsilaikyti tokiose situacijose, pasak jos, padeda vidinis užtikrintumas. „Jeigu žmogus tiki savo sprendimu ir juo gyvena, tai ir yra svarbiausia. Aš stengiuosi nesigilinti į kitų nuomonę – kai pati tikrai žinau, mane iš šono labai sunku paveikti.“
Turi kategorišką nuomonę ir atkakliai siekia savo
Vis dėlto atlikėja pripažįsta, kad kartais verta labiau įsiklausyti ir į kitus. „Aš esu tokia – kai žinau, tai žinau. Kartais iš to išeina geri dalykai, kartais sudegu, bet sprendimą visada būnu priėmusi pati“, – teigia Emilija Finagėjevaitė.
Kalbėdama apie panašumus su įkūnijamu personažu, Emilija pastebi, kad tiek scenoje, tiek gyvenime iš pradžių dažnai atrodo labai švelni, romantiška ir maloni. Atvykusi pas būsimus uošvius, jos herojė stengiasi prisitaikyti, įtikti, sukurti „geros mergaitės“ įvaizdį.
„Ir gyvenime dažnai taip – žmonėms keista, kai pamato, kad turiu kategorišką nuomonę ir atkakliai siekiu savo. Atrodo: juk ji tokia švelni… Bet iš tiesų aš turiu savo poziciją. Tas lyrinės mergaitės įvaizdis ne visada atspindi tai, kas vyksta viduje“, – šypsosi atlikėja.
Galiausiai Emilija paliečia ir jautrią kritikos temą. Nors ji neslepia, kad pastabas iš artimųjų priimti sunkiau, pačiai jas sakyti – anaiptol.
„Man apskritai gyvenime nesunku sakyti kritiką. Kartais net pagaunu save, kad repeticijose vis komentuoju ir komentuoju. Bet kai pastabas sako man, tada jau viskas kitaip. Tuomet atrodo: „aš juk taip nedariau“, „aš ne tokia“. Tad pastabas sakyti man lengva, o priimti – gerokai sunkiau“, – atvirai pripažįsta E. Finagėjevaitė.
Jei norite išvysti daugiau šmaikščių ir kasdienybei artimų Braškių šeimynos gyvenimo akimirkų, nuotaikingą operetę „Braškiai ir Braškienės“ galėsite pamatyti jau sausio 24 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje.