Žinomas lenktynininkas Benediktas Vanagas esą turėjo planų už Europos Sąjungos pinigus kaimo vietovėse steigti mobiliuosius autoservisus, tačiau darbininkai remontavo ne žemės ūkiui, o lenktynėms skirtas mašinas. Apie tai jie papasakojo teisme.

Nagrinėti garsiam lenktynininkui B.Vanagui iškeltą bylą dėl galimo kreditinio sukčiavimo Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo iškart, kai baigėsi Dakaro ralis.

Dykumų lenktynių nebaigęs ir anksčiau į Lietuvą grįžęs 48 metų B.Vanagas turėjo laiko ruoštis teismo posėdžiams, kurie pastaruoju metu rengiami beveik kiekvieną dieną.

Veikė ne kaime, o Dakare

[[ge:lrytas:lrytas:40918522]]

Tačiau kol kas nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad kaimo vietovėse būtų veikęs mobilusis servisas.

Būtent tokiai paslaugai teikti B.Vanago vadovaujamas Nacionalinis automobilių klubas iš Europos Sąjungos fondo pagal 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programą buvo gavęs 154 tūkst. eurų paramos.

[[ge:lrytas:lrytas:41059085]][[ge:lrytas:lrytas:41100391]][[ge:lrytas:lrytas:41120837]][[ge:lrytas:lrytas:41202092]][[ge:lrytas:lrytas:41220672]]

B.Vanago viešoji įstaiga ES paramą galimai įgijo tarpininkaujant bendrovei „Gerdista“.

Europos prokuratūros teigimu, 154 tūkst. eurų vertės ES finansuotu projektu turėjo būti teikiamos mobiliosios automobilių remonto ir priežiūros paslaugos kaimo vietovėse, bet faktiškai lėšos buvo panaudotos privatiems tikslams, tarp jų – dalyvavimui Dakaro ralyje.

Tapo kaimo gyventoju

Teisme apklaustas automechanikas Justinas Miškinis pasakojo, jog tai, kad ES lėšomis finansuojama veikla turėjo būti vykdoma kaimo vietovėse, jis supratęs iš kelių detalių.

Automechanikui įsidarbinant bendrovėje „Gerdista“ jam buvo liepta deklaruoti gyvenamąją vietą kaime prie Vilniaus, nors jį įdarbinęs B.Vanagas teisme tikino to neprisimenantis.

J.Miškinis prisiminė, jog ant dviejų techninės priežiūros sunkvežimių „Mercedes-Benz“ buvo užklijuoti lipdukai, kad mašinos įsigytos už ES lėšas.

Liudytojo teigimu, šie sunkvežimiai nebuvo nuomojami, paslaugos kitiems šiomis mašinomis nebuvo teikiamos.

[[ge:lrytas:lrytas:41252679]]

Teismo posėdyje autošaltkalvis Augustinas Veikšra taip pat nurodė, kad remontavo tik lenktyninius bei Nacionaliniam automobilių klubui ir bendrovei „Gerdista“ priklausančius automobilius. Kitų mašinų vyrui remontuoti netekę.

Kiti į teismą iškviesti mechanikai taip pat sakė neteikę kaimuose jokių autoserviso paslaugų ir apie jas nieko negirdėję.

Alga – iš dviejų įmonių

Vilniaus apylinkės teismą sudomino ir atlyginimų mokėjimo tvarka.

Automechanikas J.Miškinis tvirtino, kad į banko sąskaitą gaudavo tik dalį atlyginimo, kita dalis jam būdavo išmokama grynaisiais pinigais.

Nors vyras dirbo Nacionaliniame automobilių klube, dalį atlyginimo jam mokėdavo bendrovė „Gerdista“.

Kaltinime teigiama, kad tuomet, kai dėl pažeidimų bendrovės „Gerdista“ sąskaita buvo areštuota, Nacionalinis automobilių klubas šios bendrovės darbuotojams ėmėsi mokėti algas.

B.Vanagas aiškino, esą tai natūralu – negaudami atlyginimo darbuotojai nebūtų ėję į darbą.

[[ge:lrytas:lrytas:41252673]]

Tai, kad viena įmonė mokėjo atlyginimus kitos darbuotojams, patvirtino ir finansines paslaugas šioms bendrovėms teikęs Jurijus Počopka.

Liudytojo tvirtinimu, atlyginimai „Gerdistos“ darbuotojams iš Nacionalinio automobilių klubo sąskaitos buvo mokami tam, kad sumažintų bendrovės „Gerdista“ turimą skolą.

Dvi įstaigos – vienas vadas

Teisme J.Počopka tvirtino žinojęs ir tai, kad Nacionalinis automobilių klubas Godos Mankutės vadovaujamai „Gerdistai“ paskolino per 200 tūkst. eurų, kitaip pastaroji bendrovė nebūtų atitikusi sąlygų Europos Sąjungos paramai gauti.

Teisme parodymus jau davęs B.Vanagas prisiminė, kad dalyvauti ES paramos programoje galimai buvo G.Mankutės idėja.

„Ji paklausė, ar galėčiau padėti savo žiniomis ir kontaktais“, – teigė lenktynininkas. B.Vanagas tvirtino pats šiame projekte nedalyvavęs ir to daryti netgi neplanavęs.

Bet pas jį dirbęs automechanikas J.Miškinis pasakojo, jog jam susidaręs įspūdis, kad viskam vadovavo daugiametis Dakaro lenktynių dalyvis, o G.Mankutė buvo tik „fiktyvi direktorė“.

Jo teigimu, B.Vanagas vadovavo viskam – ir Nacionaliniam automobilių klubui, ir „Gerdistai“.

Buvo suteikta nuolaida

Painiais keliais atkeliavo ir du išskirtiniai „Mercedes“ markės sunkvežimiai, kurie vėliau ir buvo pažymėti apie ES paramą informuojančiais lipdukais.

Automobiliais prekiaujančioje įmonėje „Veho“ dirbantis Gediminas Lekštys teismui pasakojo, jog sutartį dėl sunkvežimių pirkimo pasirašė Nacionalinis automobilių klubas, tačiau vėliau pardavėjams pranešta, kad bus kitas pirkėjas.

[[ge:lrytas:lrytas:41252671]]

Pardavėjai grąžino avansą, pasirašė naują sutartį ir mašinas pardavė bendrovei „Gerdista“.

G.Lekštys prisiminė, kad pats B.Vanagas rinkosi, kokie turi būti sunkvežimių ratai, variklis, spalva. Be to, sužinoję, kad užsakovas – žinomas žmogus, sunkvežimių gamintojai suteikė papildomą nuolaidą.

Apie vykdomą projektą „Gerdista“ nuolat turėjo informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA).

Pagal projekto taisykles pirkti sunkvežimius norėjusi „Gerdista“ turėjo skelbti konkursą, o jo sąlygose galėjo būti nurodyti tik bendri techniniai reikalavimai. Iš kokios įmonės bus perkami sunkvežimiai, negalėjo būti net užuominų, tačiau teisme paaiškėjo, kad skelbiant konkursą B.Vanagas bendrovei „Veho“ už sunkvežimius jau buvo sumokėjęs avansą.

Paramą jau grąžino

B.Vanagas nurodė, kad Nacionalinis automobilių klubas pirko mobiliojo serviso sunkvežimių teikiamas galimybes ir darbo jėgą.

Jis tvirtino, kad „Gerdistos“ mechanikai klubui teikė paslaugas ir Lietuvoje, ir užsienyje – tiek Europos Sąjungoje, tiek Saudo Arabijoje.

Lenktynininkas nuo pat tyrimo pradžios neigė jam pareikštus kaltinimus ir tvirtino, kad tai turėtų būti ne baudžiamoji byla, o administracinis ginčas.

Teisiamojo nuomone, sureikšminti šią istoriją bandoma tik dėl garsios jo pavardės.

Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, ES lėšos buvo sugrąžintos. Prokuratūra tai laiko lengvinančia aplinkybe.

B. Vanago sukčiavimo byloje aiškėja skandalingos detalės