Apie tai žinoma moteris atsivėrė savo „Facebook“ paskyroje.
D. Gaičiūnaitė-Dirmė pabrėžė, kad pagalbinio apvaisinimo tema jai artima, nes ji pati ne vieną kartą bandė pastoti.
„Pagalbinis apvaisinimas – už ar prieš? Ši tema man labai artima, nes pati praėjau šį sudėtingą kelią. Pagalbinio apvaisinimo procedūrą darėme prieš 10 metų. Iš viso – tris kartus.
Neda Malūnavičiūtė – apie tai, kodėl nenori „dirbti“ santuokoje bei namus be viryklės
Du kartus su vyru už gydymą mokėjome patys ir tik vieną kartą turėjome galimybę pasinaudoti valstybės kompensacija. Kas žengė šiuo keliu, puikiai žino – vienas bandymas retai duoda norimą rezultatą. Mums, deja, nepavyko visus tris kartus...
Pasidalinsiu, ką jaučiau:
Eidama į procedūrą kaskart tikėjausi, kad būtent šis kartas bus sėkmingas. Keista būdavo stebėti, kaip aplink pastoja visos norinčios. Net mūsų embriologę matydavau su vis didėjančiu pilvuku, kuriame vystėsi nauja gyvybė...
Susiję straipsniai
Buvo visko: ir pykčio, ir ašarų. Po kiekvieno nesėkmingo bandymo reikėjo laiko atsigauti. Apmaudo etapą praėjome kantriai ir šis klausimas mums uždarytas, tačiau pati tema vis dar labai jautri.
Vakar per televiziją stebėjau diskusiją. Kalbėjo kunigas – apie moralę, negimusių vaikų teises, įvaikinimą ir globą. Kalbėjo teoriškai, tačiau jo išvados su realybe neturi nieko bendro. Dar kalbėjo politikė, kuri neva rūpinasi, kad vienišos motinos, po pagalbinio apvaisinimo susilaukusios vaikelio, sukels pavydą vienos lyties poroms ir šios kreipsis į teismą dėl diskriminacijos. Rimtai?
Galiausiai studijoje pasirodė sveikatos apsaugos ministrė ir viską sustatė į savo vietas. Nevaisingumas – tai liga. Įveikti šį negalavimą nėra paprasta, bet jeigu pavyksta – gimsta nauja gyvybė! Iš tiesų, ar kas gali būti geriau?
Moterims, kurios ryžtasi nugalėti nevaisingumą, reikia valstybės palaikymo ir mūsų visų supratimo, o ne kritikos ar abejonių. Noriu palinkėti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai išvystų pasaulį kuo greičiau.
Toms, kurios dabar ruošiasi pirmajam ar lemiamam bandymui – su vyru šalia ar vienos – linkiu nepalūžti. Stiprybės ir tikėjimo. Jūs darote tai, kas svarbiausia. Ir pabaigai:
„Pati kalta!“, „Pridarei abortų!“, „Pavėlavai!“, „Dievas neduoda, vadinasi, nereikia...“. Esu girdėjusi visko. Todėl visoms davatkoms, kurios jaučia šventą pareigą baksnoti pirštais, pasakysiu tiesiai: susikiškite šitą „išmintį“ sau į kišenes. Tegul laimi medicina, mokslas ir protas!“, – mintimis dalijosi D. Gaičiūnaitė-Dirmė.