„Mūsų karta, iš tikrųjų, esame visai kitokie tėvai ir kitaip leidžiame laiką su vaikais. Daug kalbame apie dėmesį vaikams ir laiką su jais. Kai turi tris vaikus, reikia paskirstyti laiką taip, kad jo užtektų visiems“, – sako S. Šveikauskaitė.
Ji neslepia – jos pačios vaikystė stipriai skyrėsi nuo to, kaip šiandien auga jos vaikai. Buvo laikai, kai tėvai neturėjo tiek daug laiko ir galimybių būti su vaikais, todėl atrodė natūralu greičiau suaugti, savarankiškai tvarkytis, ruoštis į mokyklą.
„Mano tėvai daug dirbo, studijavo, buvo visai jauni, todėl aš pati turėjau savarankiškai atsikelti, susiruošti, pasidaryti sau pusryčius, išeiti į mokyklą ir tai buvo normalu. Dabar savo vaikų taip nepaleisčiau, nes net kelias į mokyklą tampa puikiu laiku išsikalbėti ir pabūti kartu“, – pasakoja ji.
A. Martinėnas-Vudis – apie gyvenimą Ispanijoje ir numestus beveik 30 kg
Vaikystė buvo kitokia nei šiandien
Sotera sako, kad ryškiausi jos vaikystės prisiminimai iki šiol susiję ne su dovanomis, o su bendromis patirtimis. „Kai buvau maža, pramogų industrija nebuvo tiek išvystyta kaip dabar. Labai mėgau vaikščioti į spektaklius, dažnai su močiute eidavome į Juozo Miltinio dramos teatrą Panevėžyje.
Susiję straipsniai
Mačiau daug teatro užkulisių, žinojau, kiek darbo įdeda aktoriai, kad spektaklis praeitų sklandžiai, o publika plotų. Pati lankiau dramos teatrą ir net norėjau būti aktore“, – prisimena ji.
Vis dėlto, gražiausi prisiminimai jai šiandien siejasi su paprastomis šeimos akimirkomis. „Su tėvais važiuodavome prie ežerų, turėjome namelį-priekabą ir dabar tai yra patys gražiausi prisiminimai.
Tuo metu atrodė, kad net nesinori važiuoti, nes norėdavosi likti kieme su draugais, tačiau šiandien suprantu, kad tai buvo vertingiausias laikas“, – sako S. Šveikauskaitė.
Pasak jos, būtent suaugus dažniausiai ir supranti, kad vaikystę kuria ne įspūdingos dovanos, o jausmas, kurį patyrei būdamas šalia savo šeimos.
„Vaikystėje neįvertini paprastų dalykų – bendrų vakarų, pokalbių prieš miegą, kelionių prie ežero ar tiesiog buvimo kartu. Vaikai labai greitai užauga, todėl dabar pati stengiuosi kuo daugiau būti šalia jų tiek fiziškai, tiek emociškai“, – sako ji.
Turi „vieno vaiko dienas“
Pati augindama tris vaikus, Sotera sako labai sąmoningai kurianti ryšį su kiekvienu iš jų. Būtent dėl to Soteros šeimoje atsirado ir ypatinga tradicija – „vieno vaiko diena“.
„Einame į pasimatymus su vienu vaiku – vieną dieną einu aš, kitą dieną tėtis. Stengiamės, kad kiekvienas vaikas turėtų mamą arba tėtį tik sau. Tada darome tai, ko nori vaikai. Aš manau, kad tai padeda sustiprinti ir kurti ryšį.“
Sotera sako, kad augindama dukras vis dažniau supranta – ryšys su vaikais gimsta ne tada, kai tėvai suplanuoja „tobulą“ dieną, o tada, kai vaikas jaučiasi matomas, išgirstas ir svarbus.
„Laikausi nuomonės, kad vaikams labai svarbus buvimas šalia – kai klausaisi, kalbiesi, stebi, kartu juokiesi. Kartais mes, mamos, atrodo, būname šalia, bet mintimis jau esame kituose darbuose ar pareigose, todėl labai svarbu mokytis grįžti į akimirką“, – sako Sotera.
Ji neslepia, kad augindama tris dukras vis dažniau pagalvoja apie laiką ir tai, kaip greitai keičiasi vaikystė.
Pasak jos, būtent todėl šiandien tėvai vis dažniau ieško ne vien pramogų vaikams, o tokių patirčių, kuriose galėtų dalyvauti visa šeima. Ne tik „nuvesti vaiką“, bet būti kartu su juo – juoktis, reaguoti, stebėti jo emocijas ir vėliau dar ilgai apie tai kalbėtis.
„Anksčiau atrodydavo, kad svarbiausia vaikui duoti kuo daugiau – būrelių, žaislų, veiklų, o dabar galvoju, kad kokybiškas laikas, vienijančios pramogos ir buvimas kartu yra didžiausia dovana augančiam vaikui.“
Pasak jos, net kelionės jų šeimoje planuojamos pagal vaikų poreikius. „Visos išvykos derinamos pagal vaikus – išvažiuojame tada, kai jie gali pamiegoti automobilyje, pailsėti. Prioritetus dėliojame taip, kad jiems būtų patogu.“
Sotera sako, kad nors su vyru kartais pasvajoja apie keliones dviese, praktiškai visur vyksta kartu su vaikais.
„Mes jų niekam nepaliekame. Kelionėse matome, kaip jie auga, stebime emocijas, kuriame prisiminimus. Tas buvimas kartu yra svarbiausia.“
Dubajuje pamatė kitokį motinystės modelį
Daug laiko praleisdama Dubajuje Sotera sako pastebėjusi visai kitokį požiūrį į vaikų auginimą. „Ten dauguma mamų turi naktines aukles, reta mama žindo. Pastebėjau, kad mamos daugiau dėmesio skiria sau, poilsiui, draugėms. Jos gauna daug pagalbos ir ją priima.“
Vis dėlto ji pabrėžia, kad net ir matydama kitokius gyvenimo modelius pati aiškiai žino savo prioritetą.
„Nėra vieno teisingo motinystės modelio. Kiekviena šeima gyvena savaip, tačiau aš pati labai aiškiai jaučiu, kad man svarbiausia yra buvimas kartu. Noriu, kad mano vaikai užaugtų jausdami ne tobulumą, o artumą, saugumą ir ryšį“, – sako ji.
Vaikų atmintyje – emocijos
Nuomonės formuotoja įsitikinusi, kad vaikų atmintyje ilgiausiai išlieka ne materialūs dalykai, o emocijos. „Dar visai neseniai viena iš dukrų pasakė, kad nors nemėgsta vaikščioti, tačiau iki šiol prisimena, kaip kartu ėjome ledų ir į parką.
Vaikai paprastai prisimena ne dovanas, o patirtis, tad daugiausia, ką galime duoti, yra meilė, dėmesys ir laikas kartu.“
Būtent todėl šiandien tėvai vis dažniau ieško ne tik pramogų, bet bendrų emocijų, kurios vaikams išliktų atmintyje dar ilgai.
Sotera sako pastebinti, kad kartu su tėvystės pokyčiais keičiasi ir pats vaikų turinys – jis vis labiau orientuojasi ne tik į pramogą, bet ir į įtraukimą, bendras patirtis bei emocinį ryšį šeimoje.
„Man atrodo, kad šiandien vaikams nebeužtenka tik stebėti. Jie nori dalyvauti, išjausti, judėti, būti istorijos dalimi. Ir tai labai gražiai atspindi, kaip apskritai keičiasi mūsų santykis su vaikais – mes nebenorime jų tik užimti, norime kartu išgyventi emociją“, – sako ji.
Šią kryptį pastebi ir tarptautiniai tyrėjai. 2025 metais paskelbtoje OECD analizėje apie vaikų gerovę skaitmeniniame amžiuje pabrėžiama, kad vaikų emocinei savijautai ir raidai itin svarbus kokybiškas ryšys su tėvais, bendros patirtys bei aktyvus šeimos įsitraukimas į jų kasdienybę.
Pramoga tampa prisiminimu
Nuomonės formuotoja ir trijų vaikų mama Sotera Šveikauskaitė sako, kad šią vasarą jų šeimos planuose – kuo daugiau bendrų patirčių, naujų atradimų ir kelionių kartu.
„Vasarą planuojame nemažai pakeliauti po Lietuvą ir užsienį. Vyksime į Italiją, Ispaniją, svarstome ir apie Vengriją. Tiek mes, tiek vaikai labai norime pažinti pasaulį, pamatyti kitas šalis ir kultūras. Norime vaikams parodyti kitokią kultūrą, kitą gyvenimo ritmą. Nors daugelis stebisi, kad mes drąsiai su vaikais keliaujame po pasaulį, man atrodo, kad tai labai augina ir stiprina vaikus“, – pasakoja ji.
Šeima keliaus ir po Lietuvą – Druskininkus, Anykščius, pajūrį. „Druskininkuose norime daugiau laiko praleisti gamtoje – pasivaikščioti miško takais, pasikelti lynų keliu ir tiesiog pabūti kartu be skubėjimo. Anykščiuose su vaikais planuojame aplankyti Lajų taką, pasivažinėti siauruku ir kartu išbandyti vasaros rogučių trasą.
Mergaitės labai laukia ir kelionės prie jūros – planuojame važinėti dviračiais, vaikščioti kopomis, pasigrožėti saulėlydžiais. Man atrodo, kad vaikams labiausiai ir įsimena ne brangūs daiktai, o kartu patirtos emocijos“, – pasakoja ji.
Kuriamos gyvos patirtys
Būtent todėl, anot Soteros, jai artimi projektai, kurie vaikams siūlo ne tik dar vieną pramogą, bet ir bendrą šeimos patirtį, kurios metu vaikai įsitraukia, reaguoja, dainuoja, šoka, o tėvai tampa tos pačios emocijos dalimi.
Sotera su dukromis taip pat nekantraudama laukia ir naujo formato Lietuvoje – interaktyvaus kino spektaklio „Kakė Makė ir paslaptinga dovana“, kuris šeimas kvies ne tik stebėti istoriją ekrane, bet ir tapti jos dalimi.
Anot jos, tokios patirtys šiandien tampa daug vertingesnės nei paprastas „laiko praleidimas“, nes kuria tikrą emocinį ryšį tarp vaikų ir tėvų.
„Labai džiaugiuosi, kad tokios naujienos atsiranda Lietuvoje. Kakė Makė kasmet kuo nors nustebina. Man atrodo labai gražu, kad vaikams kuriamos ne tik istorijos, bet ir gyvos patirtys, kuriose jie gali dalyvauti, judėti, šokti ir įsitraukti. Pastebiu, kad šiandien vaikams labai svarbu ne tik stebėti, bet ir patiems tapti istorijos dalimi.
Neabejoju, kad po šios patirties namo grįšime kupinos įspūdžių, o dukros jau dabar labai laukia šio vakaro.
Mes labai laukiame premjeros – su dukromis jau lyginame sukneles, ruošiamės šiai ypatingai dienai ir nekantraujame susitikti su kitomis mamomis bei artimais žmonėmis. Man atrodo, kad tai bus ne tik gražus renginys vaikams, bet ir labai šiltas emocinis susitikimas visai šeimai.“
Ji sako, kad Kakė Makė vaikams šiandien yra daugiau nei tiesiog personažas. „Kai vaikas su personažu auga ne vienerius metus, atsiranda labai stiprus emocinis ryšys. Vaikai per istorijas mokosi pažinti emocijas, santykius, pasaulį ir save pačius. Man atrodo, kad būtent todėl Kakė Makė vaikams tampa tokia artima“, – sako ji.
„Kai tai vyksta metai iš metų, kuriamos knygos, istorijos, vaikai tuo gyvena. Pavyzdžiui, Netvarkos nykštukas yra tai, kas skatina mano dukras tvarkytis, o su Kake Make neria į savęs ir pasaulio pažinimą per knygas, spektaklius, renginius su personažais. Tai personažas, kuris eina per geras emocijas, patirtį ir vaikams yra labai reikalingas.“
Interaktyvus kino spektaklis šeimoms „Kakė Makė ir paslaptinga dovana“ nuo birželio 5 dienos ribotą laiką bus rodomas „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.