Nauja, magiško realizmo spalvomis nutapyta J. Baltrukonytės istorija „Mano nekaltas melagis“ pasakoja apie šeimą, kurioje siautėja meilė, konfliktai, nesibaigiančios statybos, paskalos ir visa, iš ko kuriama šeimos kasdienybė. Jausmai knygoje sproginėja kiekviename sakinyje, jie įtraukia į tikrą, nesuvaidintą gyvenimo nuotykį, kuriame veikia ir šešėliais tapusios dvasios, ir realūs personažai, sutikti parduotuvėje, turguje, laiptinėje, biure ar mokesčių inspekcijoje.
„Kai apsigyvenome pusiau laukinėje Fuerteventuros saloje, mane, rodos, užgriuvo lavina keistų ir spalvingų charakterių. Viskas susimaišė – Lotynų Amerika, Afrika, Europa. Čia pilna pabėgėlių iš įvairių karo zonų, pastaruoju metu padaugėjo ir europiečių. Neegzistuoja taisyklės, prie kurių esi įpratęs, kartais jaučiuosi lyg kosmose“, – pasakoja Jurga ir priduria, kad saloje patirti įspūdžiai, sutikti žmonės pamažu virto istorijomis, kurios išsivyniojo į romaną.
Daugelis knygos personažų gimė iš žmonių, kuriuos rašytoja iš tiesų sutiko. Vienas iš tokių – Tėtušis. Jo prototipą Jurga sutiko mokesčių inspekcijoje. „Jis sėdėjo ant kėdės taip, tarsi būtų su ja suaugęs. Dvi valandas stebėjau, kaip ranka perrašo vieną dokumento lapą ant kito“, – pasakoja pridurdama, kad jos vyras, menininkas Algis Kriščiūnas iš pradžių manęs, jog Tėtušio personažas – tai jis.
A. Martinėnas-Vudis – apie gyvenimą Ispanijoje ir numestus beveik 30 kg
Tačiau personaže – tik Algio plikė. Visos kitos šeimos istorijos, nuodėmės, melagystės ir atsitikimai knygoje stipriai suliteratūrinti, paryškinti, sustiprinti, hiperbolizuoti. „Nusiraminau, atslūgo, – knygos pristatyme prisipažino Algis. – Dėl tų paryškinimų knygą smagu skaityti, o jos humoras ir linksmumas virsta prasmingais žodžiais, sakiniais, perteikiančiais gyvenimo išmintį“.
Miestelio tvarką knygoje simbolizuoja meras. Tačiau jis – tarsi daugelio miestų merų rinkinys, rodos, nei gyvas, nei miręs, atsirandantis, kai jo visai nereikia, ir dingstantis, kai yra reikalingas.
Susiję straipsniai
Svarbi vieta knygoje skirta salai. Ji – ne tik vieta, kurioje vyksta romano veiksmas, bet ir veikėjas, formuojantis žmonių likimus, charakterius, miestelyje vykstančias absurdiškas situacijas.
„Kadaise, apsvaigusi nuo Gabrieliaus García Márquezo dvasios, svajojau rašyti panašiai – atrasti teksto muziką, įpinti magiškąjį realizmą. Kai apsigyvenome saloje, pagalvojau, kad Márquezo kasdienybė, lygiai kaip ir mūsų, gyvenančių saloje, buvo magiška. Jam nieko nereikėjo sugalvoti, tik atidžiai dairytis. Sala ir man tapo stebuklingos kasdienybės simboliu, aprašiau jos magiją, absurdą. Ir visa tai yra tikrovė“, – pasakoja J. Baltrukonytė.
Nors romano pavadinime minimas melas, ir į šią temą Jurga žvelgia lengvai, su šypsena. Sako, kad kartais nekaltas melas pradeda nesusikalbėjimų grandinę, o ir kiekvienas slepiame didesnius ar mažesnius melus. Netgi žodžiai „viskas bus gerai“ kartais tampa labai reikalingu, nekaltu melu. „Tačiau svarbiausia juk – ne melas, o pats gyvenimas“, – įsitikinusi Jurga.
Apie tai ji ir parašė knygą. Apie gyvenimą, kuris verda šalia mūsų. „Kartais jis stebina, kartais – liūdina, bet dažniausiai – džiugina, ypač kai yra nesuvaidintas, ryškus, spalvotas, pilnas dramų ir komedijų“, – dar priduria knygos „Mano nekaltas melagis“ autorė.