Apie tai, ką veikė ligoninėje, Violeta atsivėrė savo „Facebook“ paskyroje.
„Mane „subiesina“ (bet koks kvailas žodis, turbūt kilęs nuo žodžio „biesas“ ir turėčiau parašyti „suerzina“, bet šį kartą nenoriu) žmonės su paslaptimi. Jie įdeda nuotrauką, kur matosi tik jo galūnė, į kurią įbrukta lašelinė ir supranti jog jau reiktų pervęsti pinigus laidotuvėms. Nes jokios informacijos!
Visi tardo – „O Dieve!!! Kas nutiko?“, o tas, kaip didvyris – tyli! Tipo, patys atspėkit kaip man blogai! Tai kam tada ta nuotrauka? Kad pagailėtų? Kad atkreiptum dėmesį?
G. Kvietkauskas – apie skaudžias pamokas, vaikų auklėjimą ir tai, ką draudžia žmona
Tai jeigu dedi informaciją apie save, tai būk geras, paaiškink tikslą. Ar nori perspėti žmones apie savo bėdą, ar kaimynus, kad atneštų čebureką ar per socialinius tinklus prisišaukti savo vaikus, kurie niekam neturi laiko?
Aš šiais metais padariau tai, kam ilgai ruošiausi. Daug kas iš manęs juokėsi (ypač tie, kuriuos tiesiai iš darbo išvežė į ligonines). Aš visus savo organizmo signalinius simptomus rašiausi ir po to, visą mėnesį sąžiningai praeidinėjau savo kūno technikinę peržiūrą. Nuo galvos iki didžiojo kojos piršto. Visur išnardėm, kur kilo įtarimai.
Susiję straipsniai
Buvau net pas tuos medikus, pas kuriuos savo noru žmonės nenori eiti. Buvo ir skauda, ir nepatogu, ir baisu, ir... net gaila savo laiko, bet... Koks geras jausmas sužinoti, kad kol kas viskas yra nepavojingoje zonoje, jog reiktų įjungti pavojaus signalą.
Nieko nėra baisiau, kai daktaras paklausia – „Kur tu anksčiau buvai?“. Jūs neįsivaizduojate kaip smagu gauti kilogramą ramybės! Gyventi baimėje – per didelė prabanga. Kad ir trumpam medikai palinki tau ramybės, vis tiek tai yra didelė dovana.
Kai sulaukiau skambučio – „Na?! Ir kaip rezultatai?!“, aš atsakiau – „Nesulauksit!!!“.
Aš dar paminsiu šią žemę, aš dar paglostysiu karvę ir palenktiniausiu su kiškiu (nors ir žinau jog nėra vilties jį pavyti!). Būkite sveiki!“, – rašė V. Mičiulienė.