„Šiandien skausmu plyšta begalė širdžių, nes netekome mūsų beprotiškai mylimo vadovo Romualdo Sadzevičiaus. Jūsų meilė muzikai ir gyvenimui amžinai skambės pripildytose penklinėse, švelniai čiurlenančiose Nemuno bangose, skaisčiai žaliose Lietuvos giriose ir svajingai vilnijančiuose bekraščiuose rugių laukuose. Ilsėkitės ramybėje, Maestro“, – netektį išgyvena kapelos „Ūkininkas“ kolektyvas.
Atsisveikinimas su velioniu vyks liepos 2 d. nuo 10 val. iki 20 val. ir liepos 3 d. nuo 10 val. iki 12 val. atsisveikinimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41 A, Kaunas).
Šv. Mišios bus aukojamos liepos 3 d. 8 val. Vilijampolės bažnyčioje (Panerių g. 72, Kaunas). Urna išnešama liepos 3 d. 12 val. 30 min.
A. Armonaitė – apie tai, ką veikia dabar, valdžios skandalus ir ar grįš į politiką
Laidotuvės vyks Karmėlavos kapinėse. Velionio atminimą šeima prašo pagerbti vienu gėlės žiedu.
1970 m. susibūrusiai liaudiškos muzikos kapelai „Ūkininkas“ nuo 1981 m. vadovavo R. Sadzevičius.
Susiję straipsniai
2009 m. kapela pelnė Aukso paukštę – apdovanojimą geriausiai tų metų liaudies muzikos kapelai ir jos vadovui.
„Prisiminimai ir sentimentai gerai, bet geriausias sentimentas yra žiūrėti į priekį. Tačiau yra ir įdomi praeitis. Mūsų kapela buvo pirmoji iš pasauliečių, kuri koncertavo Kauno kunigų seminarijoje.
Buvo įsimintina, kai 1985 metais „Žalgiris“ kovojo ir tapo čempionais. Važinėjome su jais po Lietuvą, buvome sukūrę specialią dainą, per kurios priedainį su mumis dainuodavo Arvydas Sabonis. Galime pasigirti ir tuo, kad esame gavę visus svarbiausius Lietuvos apdovanojimus, nugalėję svarbiausiuose konkursuose.
Esame apdovanoti „Aukso paukšte“ – tai svarbiausias mėgėjų kolektyvų apdovanojimas. Koncertuojame visoje Europoje, aplankyta daug šalių“, – yra sakęs kapelos vadovas R. Sadzevičius.
Kapelos „Ūkininkas“ vadovas visada teigė – geriausias įkvėpimo šaltinis jam buvo patys muzikantai ir jų begalinė motyvacija.
„Būna, kad įkvėpimas ateina vidury nakties – turi atsikelti, nueiti prie pianino ir užsirašyti muzikinę mintį. Įkvepia nepaprastas mano muzikantų noras save išreikšti muzikos garsais. Jų švytinčios akys ir degančios širdys. Turbūt didesnio įkvėpimo ir nereikia“, – yra sakęs R. Sadzevičius.