Ilgame įraše M. Kvaraciejūtė-Radzevičienė prisiminė dieną, kai prieš aštuoniolika metų pirmą kartą paėmė sūnų ant rankų, ir pabrėžė, kad vaikų meilė tėvų širdyse niekada nesibaigia.
Ji taip pat linkėjo Rokui išlikti geru žmogumi, nebijoti klysti, siekti savo svajonių ir visada prisiminti, kad namuose jo laukia besąlygiška tėvų meilė.
Įrašu ji sutiko pasidalyti su Lrytas.
Slavka – apie kirčius vatnikams, grasinimus ir nuo viešumo saugomą asmeninį gyvenimą
„18!!!
Mūsų pats brangiausias Rokai,
Susiję straipsniai
Yra dienų, kurias pažymi kalendorius. Ir yra dienų, kurias amžiams pažymi širdis.
Šiandien – būtent tokia.
Prieš aštuoniolika metų pasaulis nepakeitė savo ritmo. Saulė tekėjo kaip visada, paukščiai giedojo kaip visada, žmonės skubėjo savais keliais. Bet mano pasaulis tą akimirką sustojo. Nes gimė berniukas, kuris vienu savo pirmuoju įkvėpimu įkvėpė prasmę visam mano gyvenimui. Tu niekada nebuvai tik mano sūnus.
Tu buvai mūsų didžiausia malda, į kurią gyvenimas atsakė.
Didžiausia dovana, kurios niekada nebūčiau išdrįsusi prašyti.
Ir didžiausia meilė, kurios neįmanoma nei išmatuoti, nei apsakyti.
Žmonės sako, kad vaikai užauga.
Aš manau kitaip.
Vaikai neužauga iš mamos iš tėčio širdies. Jie tik pamažu išmoksta eiti toliau nuo jų rankų.
Šiandien Tau aštuoniolika. Nuo šios dienos pasaulis vadins Tave suaugusiu. Sūnau Bet leisk mums pasakyti tai, ko pasaulis Tau nepasakys.
Tikra stiprybė nėra niekada neverkti.
Tikra stiprybė – išdrįsti likti geru žmogumi pasaulyje, kuriame kartais taip trūksta gerumo.
Jeigu kada nors gyvenimas atims iš Tavęs tikėjimą – skolinkis jo iš mūsų,bet abejojam ar jo tau trūks,jei trūks,žinai duris sūnau . Jeigu kada nors pavargs Tavo sparnai – pailsėk mūsų meilėje.
Jeigu kada nors pasijusi vienas – prisimink, kad pasaulyje yra viena 2 širdis, kuri plaks už Tave net tada, kai pati bus pavargusi.
Tai mūsūsų širdis.
Rokai...
Aš negaliu Tau pažadėti gyvenimo be skausmo.
Negaliu pažadėti, kad niekada nesuklysi.
Negaliu pažadėti, kad visos Tavo svajonės išsipildys.
Bet galiu pažadėti tai, ko nepakeis nei laikas, nei atstumas, nei metai.
Kol mes kvėpuosim– Tu visada turėsi žmogų, kuris Tavimi tikės labiau nei Tu pats.
Žmogų, kuris Tavęs lauks.
Kurio durys niekada nebus užrakintos.
Kurio apkabinimas visada bus Tavo namai.
Jeigu kada nors gyvenime reikės pasirinkti tarp būti dideliu žmogumi ir būti geru žmogumi – visada rinkis gerumą.
Didybė palieka vardą.
Gerumas palieka širdis.
Ir kai po daugelio metų kažkas ištars Tavo vardą, mes norėtume, kad žmonės nusišypsotų ir pasakytų:
„Rokas… Jis buvo žmogus, šalia kurio pasaulis tapdavo šiek tiek šviesesnis.“
Tai būtų didžiausia dovana, kokią galėtum palikti šiam pasauliui… Rokeli
Didžiausias mūsų stebuklas jau įvyko prieš aštuoniolika metų.
Tavo akis.
Tavo šypseną.
Tavo vardas,
Rokai.
Su aštuonioliktuoju gimtadieniu, mūsų gyvenimo didžiausia meile.
Nes žmogus, kuris visą gyvenimą nešiojasi žinojimą, kad buvo mylimas besąlygiškai, niekada nebūna iš tikrųjų vienišas.
Tad eik.
Gyvenk.
Mylėk.
Klysk.
Atsikelk.
Svajok.
Ir niekada neleisk pasauliui užgesinti tos šviesos, kurią atsinešei gimdamas.
Mylim. Būk pats laimingiausias Sūnau... Tau pavyks...
Mamytė & Tėvelis.
Dievulio palaimos tau, mūsų Rokuti“, – jautriai rašė ji.