Per metus jaunas verslininkas atvėrė trijų naujų maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų duris, visuomenei pristatė antrą televizinį projektą, rengė vaikų vasaros stovyklas, o pajūrio svečius džiugino gražiomis ir prasmingomis iniciatyvomis.
Viskas skamba kaip nuostabi sėkmė, tačiau maitinimo ir viešbučių verslams vadovaujantis vyras atvirauja, kad tokį progresą lemia ne fortūna, o nuolatinis darbas, jo kelyje atsirandantys žmonės ir daug jėgų bei pasiaukojimo kainuojantys gyvenimo sprendimai.
Kolektyvas sujaukė gimtadienio planus ir privertė sustoti
Ar „Moterys meluoja geriau“ grįš? Kūrėjai pasiuntė intriguojančią žinutę gerbėjams
Savo 27-ąjį gimtadienį Rokas planavo praleisti įprastai – dirbti įprastus darbus, keliauti į susitikimus, kaip ir kasdien lankyti restoranus bei spręsti ten kylančias problemas. Bet kur tau! Ryte atvykstantį įmonės vadovą pasitiko raudonas kilimas, retro automobilis ir būrys darbuotojų su balionais rankose.
„Pasipylė sveikinimai, buvo paimtas „pasaugoti“ mano telefonas, be sutikimo teko išvažiuoti į SPA procedūras. Kurį laiką buvo labai nejauku, kad viskas vyksta ne pagal mano planą, tačiau galiausiai pavyko atsipalaiduoti ir pasimėgauti dienos potyriais.
Susiję straipsniai
Aš suprantu, kad visi mane mato kasdien bėgantį, miegantį po kelias valandas, dirbantį visose įmanomose pozicijose, tad kolektyvas labai norėjo bent trumpam mane sustabdyti, priversti pailsėti. Ir tai pavyko! Turėjau laiko pagalvoti apie praėjusius metus, įgyvendintus tikslus, pasiektus rezultatus, pažintus žmones... Ir taip pat pagalvoti apie save“ – atvirauja 28-uosius metus pradėjęs jaunas verslininkas.
Rokas sako kasdien išgirstantis patarimų, pasiūlymų gyventi kitaip, klausimų, kam to reikia, tačiau pats jaučiasi esantis savo kelyje.
„Taip, mano kasdienybė yra sunkus darbas. Be abejonės, aš prarandu galimybę turėti asmeninį gyvenimą. Retai aplankau ir pasiilgstu savo šeimos. Nepasirūpinu savo sveikata... Dėl idėjų aukoju tai, kas kitiems yra įprastas, ramus gyvenimas. Bet aš nemokėčiau kitaip gyventi, negalėčiau išbūti ramiai su galvoje kirbančiomis mintimis.
Esu įsitikinęs, kad be kolektyvo ir kitų nuostabių žmonių, kurie padeda, įkvepia, palaiko, nebūčiau ten, kur dabar esu. Esu beprotiškai dėkingas visiems žmonėms, kurie atėjo į mano gyvenimą“, – sako R. Galvonas.
Per vienerius metus – ir naujos traukos vietos, ir prasminga veikla su „Močiutėmis“
Rokas Galvonas sako, kad pastaraisiais metais įsimylėjo pajūrio regioną. Čia praėjusį rudenį duris atvėrė „Virkštininkų kurortas“, kviečiantis renginiams ir poilsiui, vasaros pradžioje atidarytas itališka dvasia dvelkiantis viešbutis-restoranas „Cipolino“, o po kurio laiko į R. Galvono rankas perėjo ir muzikinis baras „Vila Gražina“.
Negana to, svarbią dalį verslininko gyvenime užima ir visos Lietuvos pamilti „Močiučių“ projektai. Šiemet „Roko virtuvėje“ dirbančios močiutės vėl kartu su šefu iškeliavo ieškoti nuotykių į tolimą užsienį. Rokas net šešias močiutes pakvietė vykti į nuostabią Balio salą, kurioje gimė televizinis projektas „Močiučių Bali(u)s“.
„Kelionės su močiutėmis – nereali patirtis. Kiekvienoje išvykoje mokausi iš jų kaip reikia džiaugtis, mėgautis gyvenimu ir pasinerti į visas jo siūlomas patirtis. Močiutės tokios skirtingos, autentiškos, kad neįmanoma jomis nesižavėti. Tai pajuto ir žmonės už televizijos ekranų, nes šiemet mūsų nuotykius stebėjo rekordiniai skaičiai žiūrovų“ – džiaugsmo projekto sėkme neslepia R. Galvonas.
Pr. siuntėjo nuotr.
Rokas įsitikinęs, kad darbas su močiutėmis turi ir gerokai gilesnę prasmę. Anot jo, puikiose pozicijose dirbančios, keliaujančios, nuolat su klientais bendraujančios močiutės keičia visuomenės požiūrį į vyresnio amžiaus žmones, mažina susidariusią atskirtį ir griauna stereotipus.
„Močiučių“ restoranai tampa ypatingomis vietomis, kuriose viskas kiek kitaip – šilčiau, jaukiau, jautriau. Čia mes rengiame liaudiškos muzikos koncertus, pristatome tradicinius instrumentus, mokome pinti vainikus, rišti pėdus, gaminti senovinius patiekalus... Na o šią vasarą dar ir pradėjome dalintis „Močiučių kepyklėlės“ gaminiais su tais, kurie tądien neišgalėjo jų nusipirkti. Prie kepyklėlės atsirado Onos skrynelė, kurioje įsitaiso tądien neparduoti, bet dar puikūs kepiniai, kuriais kviečiame vaišintis. Žodžiu, močiutės auga, klesti ir savo gražiais pavyzdžiais, tikiu, įkvepia kitus!“ – prasmingomis iniciatyvomis džiaugiasi jaunasis verslininkas.
R. Galvonas neslepia, kad tokia veiklų gausa reikalauja visiško įsitraukimo, kuris reiškia gyvenimą be laisvalaikio, asmeninio laiko, be įprastų atostogų. Tai supranta ne visi, tačiau „Roko virtuvės“ įkūrėjas tikina, kad būtent čia mato savo gyvenimo prasmę, realius pokyčius ir džiuginančius rezultatus.
„Praėjęs laikas buvo labai intensyvus. Kai pats dalyvauji visuose procesuose, nėra kada atsitraukti. Rūpesčiai, iššūkiai, problemos tapo mano gyvenimo kasdienybe, bet kitaip savęs ir neįsivaizduoju. Visa tai, ką darau yra mano gyvenimo variklis, tai man teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. O akivaizdūs rezultatai dar labiau įkvepia nesustoti. Kiekvieną rytą padėkoju Dievui už naują dieną ir einu toliau patirti tokį gyvenimą, kokio noriu.
Nebegalvodamas apie visus sunkumus, kuriuos teko įveikti pastaruoju metu, galiu drąsiai sakyti: šie metai buvo išskirtiniai. Tad atšventęs dar vieną gimtadienį, su šypsena, dėkingumu, drąsa ir pasitikėjimu keliauju toliau švęsti gyvenimo!“ – pasakoja Rokas.