Apie tai, kaip gimė ši iniciatyva, kodėl jam ji tokia svarbi ir ar ji galėtų tapti gražia tradicija, M. Petrauskas papasakojo naujienų portalui Lrytas.
– Kaip gimė mintis surengti tokią staigmeną senelių globos namų gyventojams?
– Per visą savo muzikinį kelią ne kartą esu dovanojęs koncertus senelių globos namams, vaikų globos namams bei vaikams, turintiems sunkią negalią. Tokie susitikimai visada palieka labai stiprų jausmą ir primena, kad kartais net maža dėmesio akimirka žmogui gali reikšti labai daug.
Neda Malūnavičiūtė – apie tai, kodėl nenori „dirbti“ santuokoje bei namus be viryklės
Ši vasara man ypač intensyvi – daug koncertų, renginių ir susitikimų su žmonėmis. Vieną dieną pagalvojau, kad yra nemažai senjorų, kurie dėl amžiaus ar sveikatos negali atvykti į koncertus ir patirti tos ypatingos šventinės nuotaikos. Tuomet ir kilo mintis – jeigu jie negali atvykti pas mane, kodėl man nenuvykus pas juos?
Apie šią idėją pasikalbėjau su savo sužadėtine Sigita, ir ji nė akimirkos nedvejojo. Sigita kepa nuostabius naminius tortus, gamina išskirtinio grožio ir skonio vieno kąsnio sumuštinukus, todėl nusprendėme sujungti tai, ką mokame geriausiai. Aš padovanosiu savo koncertą, o Sigita – su meile pagamintą tortą ir vieno kąsnio sumuštinukus.
Susiję straipsniai
Mums tai nėra tik dovana. Norime bent trumpam padovanoti seneliams šventę, šypsenas, bendrystę ir parodyti, kad jie yra svarbūs, prisimenami ir reikalingi. Man didžiausias atlygis visada buvo ir bus jų nuoširdžios šypsenos, spindinčios akys ir apkabinimai. Tokios akimirkos primena, kad muzika ir paprastas žmogiškas dėmesys turi nepaprastą galią.
– Minėjote, kad konkurse dalyvavo daug globos namų. Kaip išsirinkote laimėtojus?
– Kai savo „Facebook“ paskyroje pasidalijau vaizdo įrašu apie šią iniciatyvą, net nesitikėjau tokio didelio žmonių aktyvumo. Sulaukėme begalės reakcijų – žmonės komentaruose žymėjo senelių globos namus, kvietė dalyvauti, o kai kurie tas pačias įstaigas paminėjo net po dešimt kartų. Buvo labai gera matyti, kiek daug žmonių nuoširdžiai nori pradžiuginti senjorus.
Vienintelė sąlyga buvo ta, kad globos namai būtų maždaug 50 kilometrų spinduliu aplink Kauną. Vis dėlto sulaukėme paraiškų ir iš gerokai toliau. Su Sigita net juokavome, kad 200 kilometrų jau būtų kiek per toli, bet jei reikėtų važiuoti iki maždaug 100 kilometrų – tikrai rastume būdą.
Iš viso sulaukėme net 57 senelių globos namų paraiškų. Kad viskas būtų sąžininga ir niekas nesijaustų nuskriaustas, laimėtoją išrinkome burtų keliu, naudodami atsitiktinės atrankos programėlę. Sėkmė nusišypsojo Alytaus rajono Miroslavo senelių globos namams.
Tiesa, labiausiai mus sužavėjo ne vieni konkretūs globos namai, o pati žmonių reakcija. Pamatėme, kiek daug gerumo yra aplink mus ir kaip nedidelė iniciatyva gali suvienyti tiek žmonių dėl gražaus tikslo. Tai dar labiau įkvėpė mus tęsti tokias prasmingas akcijas ir ateityje.
– Kodėl jums asmeniškai buvo svarbu nudžiuginti būtent senjorus?
– Turbūt viena iš priežasčių yra labai asmeniška. Taip susiklostė gyvenimas, kad savo senelių beveik neprisimenu. Būdamas paauglys dažnai su baltu pavydu žiūrėdavau į draugus, kurie leisdavo laiką su savo močiutėmis ir seneliais, važiuodavo pas juos į svečius ar tiesiog turėdavo galimybę juos apkabinti. Man pačiam to labai trūko.
Galbūt todėl šiandien senjorams jaučiu ypatingą pagarbą ir šilumą. Man norisi jiems skirti dėmesio, pabūti kartu ir bent trumpam praskaidrinti jų kasdienybę. Kartais atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms labiausiai reikia ne materialių dalykų, o paprasto žmogiško bendravimo, nuoširdaus pokalbio ir jausmo, kad jie yra svarbūs ir nepamiršti.
Jeigu bent vienam žmogui tą dieną pavyks padovanoti šypseną ar gražų prisiminimą, vadinasi, visa tai buvo verta.
– Kaip atrodys ši diena ir ko senjorai gali tikėtis?
– Norime jiems padovanoti ne tik koncertą ar vaišes, bet ir tikrą šventę. Aš atliksiu savo dainas, pabendrausiu su senjorais, kartu padainuosime, pasikalbėsime, prisiminsime gražiausias gyvenimo akimirkas. Man labai svarbu, kad tai nebūtų tiesiog koncertas – noriu, kad kiekvienas jaustųsi laukiamas, išgirstas ir bent trumpam pamirštų kasdienius rūpesčius.
Sigita su didele meile iškeps naminį tortą ir paruoš vieno kąsnio sumuštinukus, todėl po koncerto visi galės pasivaišinti ir dar pabūti kartu. Tikime, kad kartais nereikia didelių dalykų – užtenka nuoširdaus dėmesio, šilto pokalbio, muzikos ir buvimo šalia.
Labai tikiuosi, kad tą dieną senjorų veiduose netrūks šypsenų, o mes su Sigita išvažiuosime su jausmu, kad bent trumpam pavyko padovanoti jiems gražią, šiltą ir ilgai atmintyje išliksiančią dieną.
– Ar norėtumėte, kad ši iniciatyva taptų gražia tradicija?
– Manau, kad ši iniciatyva tikrai gali tapti gražia tradicija. Su Sigita jau dabar kalbame, kad vieno apsilankymo tikrai neužteks. Jei galime bent trumpam pradžiuginti žmones savo laiku, muzika ir tuo, ką kiekvienas mokame geriausiai, kodėl to nepadarius ir vėl?
Šį kartą dovanosime ne tik mano koncertą. Sigita su didele meile paruoš naminį tortą ir gardžias vaišes, todėl tikimės, kad senjorai galės ne tik pasiklausyti muzikos, bet ir jaukiai pabendrauti prie bendro stalo. Mums abiem svarbiausia padovanoti ne daiktus, o šiltą emociją ir gražų prisiminimą.
Beje, rudeniui jau turime sugalvoję dar vieną staigmeną. Kol kas visų detalių neišduosime, tačiau šįkart miestelių bendruomenėms teks labiau pasistengti. (Šypsosi.) Tikiuosi, kad žmonės ir vėl aktyviai įsitrauks, o kartu sukursime dar vieną gražią istoriją.
– O gal jau turite ir daugiau planų?
– Idėjų tikrai netrūksta. Rudenį planuoju surengti dar vieną panašią iniciatyvą – šį kartą norėčiau padovanoti koncertą kokiai nors miestelio bendruomenei.
Vėl pasidalysiu vaizdo įrašu, pakviesiu žmones įsitraukti, o laimėtoją išrinksime tokiu pačiu principu. Man atrodo, kad ne visos bendruomenės gali sau leisti pasikviesti atlikėją, ne visi gali skirti 10–15 eurų bilietui į koncertą. Jeigu turiu galimybę bent trumpam atvežti šventę pas juos, kodėl to nepadarius?