Po teatro skandalo – žinomos poetės laiškas: „Manęs prašė šio teksto nerašyti“ (2)

R. Survilaitė mintimis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.

„ŠIANDIEN MAN SKAUDA TEATRĄ

Vieni manęs prašė šio teksto nerašyti, kiti prašė rašyti, tačiau mano tekstai, kurių nerašyti negaliu, atsiranda nepriklausomai nuo prašymų, o aš vis atsirandu teatrų kuluaruose.

Tai per artimiausius žmones, tai per aistringą savo prigimtį, tai todėl, kad tyliai gyvenu teatru dar nuo mokyklos laikų, tai todėl, kad visuomet savo gyvenime ieškau kopėtėlių ir palaipų, kuriomis galima pasilypėti virš buities, primityvumo ir kasdienybės, kaip ir visuomet ieškau kitokių, aštresnių jausminių kampų ir briaunų.

Teatras mano gyvenime visada šalia, kaip koks nekalbus sugyventinis, tyliai ir mąsliai papsintis pypkę kitame mano buto kambaryje.

Ir šiandien man skauda teatrą. Skauda truputį labiau nei tiems, kurie žino tik tiek, kiek parašo naujienų portalai arba kiek telpa į viešai ištransliuotas žinutes socialiniuose tinkluose, nes aš taip pat kartais papapsiu savo pypkę užkulisiuose. Ne, tikrai jums nepapasakosiu to, ko manęs prašė nepasakoti, ne už ilgą liežuvį mane žmonės gerbia ir manimi pasitiki, tačiau, išklausiusi abi susijusias puses, galiu pasakyti, kad vaizdas liūdnas.

Liūdnas vaizdas ne tik Miltinyje. Liūdnas vaizdas ne tik dar viename Panevėžio teatre. Vaizdas liūdnas ir kai kuriuose kituose Lietuvos teatruose, iš kurių į kelis nebesinori eiti jau seniai, nes spektaklius temdo tai, ką tu žinai, bet apie ką negali viešai kalbėti.

Ten, meno artelėse ir kalvėse, kurios savo šviesa turėtų pakylėt ligi dangaus, žvanga ginčų kalavijai, mezgasi intrigos, vyksta išdavystės, tarpsta apkalbos, rezgasi slapti romanai, skaičiuojami labai žemiški pinigai ir prioritetizuojamos asmeninės ambicijos. Galiu tęsti be galo, bet prie sąrašo dar kukliai pridėsiu tik visišką komunikacinį analfabetizmą. Tiek užteks.

Tai, kas turi būti išspręsta tarpusavyje, neatsakingai iškomunikuojama visuomenei. Tai, kas negali būti nutylėta, lieka ten, užkulisiuose. Ar Tado Gryn paviešinta informacija verta kritikos? Manau, kad taip. Ar Miltinio vadovybės komunikacija verta kritikos? Absoliučiai taip.

Šiandien, kai klausiau LRT Klasikos pokalbio, kuriame kalbėjo ir Miltinio vadovas, jo komunikaciją girdėjau kaip seną, laike seniausiai užstrigusį autoatsakiklį, kuris vis sukasi ir sukasi aplink savo ašį, bet ne apie esmę, prasmę, ne apie kultūrinę vertę, ne apie teatro mylėtojus ir entuaziastus, ne apie teatro įvaizdį ir reputaciją, ne apie pagarbą žiūrovui. Tai buvo jokios emocijos nekeliantis, pilkas, betoninis atsakas, iššnekėtas tarsi iš reikalo.

Ir visame šiame kontekste aš noriu jūsų paklausti: ar kas nors išgirdo bent vienos pusės ištartą nuoširdų atsiprašau? Iš širdies žiūrovui tariamą atsiprašau?

Ne. Nes tada, kai žmogaus epicentre atsiduria jo ego ir jo asmeninės ambicijos bei naudos siekis, nukentėjusiąja puse yra tik žiūrovas. Tas teatro aukso amžiaus išsiilgęs žmogelis, kurį tie, kuriems turėtų rūpėti visiškai kitos vertybės, įsuko į savo intrigų ir gyvatyno sūkurį.

Tadas Gryn rašo: „Aš dar turiu informacijos apie galimą nepotizmą, nepagarbų elgesį ir psichologinį smurtą. Prireikus, ją paviešinsiu“.

Ir aš negaliu nustoti klausti vėl: Kada iškils poreikis paviešinti tai, kas neturi būti teatro kuluaruose, jeigu tai yra tiesa? Jeigu toks poreikis dar neiškilo, tai ką žiūrovas turi daryti su šia informacija? Kur man šią informaciją pasidėti?

Kiek dar nevykusių partijų asmeninių interesų žaidime bus sužaista, lošiant iš repertuaro ir žiūrovų? Špilevoj Panevėžys jau pralošė. Iš ko žaisime toliau?

Noriu verkti. Nes aš mačiau daug aktorių iš didžiosios A. Vienas toks, sužinojęs apie artimiausio žmogaus mirtį, po kelių minučių lipo ant scenos. Mačiau tą spektaklį. Ir tada verkiau. O jis scenoje juokėsi.

Pastaroji istorija yra istorija apie teatrą iš didžiosios T.

Šiandienos ažiotažas yra apie teatrą iš mažosios. Deja.

Ar šiandien nuo kažkurio finansinės naudos atskaitos taško jau nebeapsimoka žengti į sceną? Kiek dar turime meno dėl meno per se?“, – rašoma pranešime.

Primename, kad drama kilo pasklidus netikėtai žiniai apie atšaukiamą „Makbeto“ spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį turėjo atlikti aktorius Tadas Gryn.

Aktorius neslėpė nusivylimo dėl susiklosčiusios situacijos ir kėlė versiją, kad juo galimai buvo atsikratyta.

Apie mobingą vėliau prakalbo ir dar vienas teatre vaidinęs aktorius – Mindaugas Ancevičius.

„Nebegalima tylėti. Dėl vadovo, Antano Venckaus, ambicijų teatras griūna iš pamatų“, – naujienų portalui jp.lt sakė jis.