Aktorius palaikė kolegę Ievą Labanauskaitę ir pateikė kitokį situacijos vertinimą. D. Jankauskas tikino pats nepatyręs psichologinio smurto, tačiau kartu prabilo apie tai, ką, jo teigimu, yra tekę matyti iš kolegų pusės.
Savo poziciją D. Jankauskas išsakė socialiniame tinkle „Facebook“. Nuomone jis sutiko pasidalyti ir su Lrytas.
„Pritariu kolegei Ievai Labanauskaitei.
V. Mičiulienė – apie laimės nenešusį Stefutės vaidmenį, kitokią save ir netikėtą šio interviu priežastį
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė daug kaltinimų teatrui, kuriame dirbu. Teatre dirbu šeṣ̌erius metus ir per šį laiką nesu patyręs psichologinio smurto. Mano patirtis yra kitokia nei ta, kurią bandoma pateikti viešojoje erdvėje, ir negaliu tylėti, matydamas, kaip formuojamas vienpusis, klaidinantis vaizdas.
Gerbiu teisę kalbėti apie savo išgyvenimus ir patirtis, tačiau mano akyse ne kartą buvo situacijų, kai profesinės drausmės ir pagarbos kolegoms bei žiūrovams trūko asmenims, kurie kalba apie nederamą teatro vadovybės elgesį ar nepagarbą aktoriams. Suprantama, kad pagarba turi būti abipusė, tačiau ta pusė, kuri skundžiasi pagarbos stoka, pati stokoja pagarbos teatrui ir žiūrovams.
Susiję straipsniai
Ne kartą kolegos matė vėlavimus į spektaklius, taip priversdami visą trupę ir žiūrovus laukti spektaklio pradžios ilgiau nei pusvalandį; atvykimus į spektaklį likus vos pusvalandžiui iki jo pradžios, kai turėtų būti kitaip, arba išėjimus iš scenos spektakliui nepasibaigus. Tai – nepagarbus elgesys su kolegomis ir žiūrovais. Tai tik keletas pavyzdžių, rodančių pagarbos ir profesionalumo stoką dirbant teatre.
Būtent todėl man sunku sutikti su viešai kuriamu klaidinančiu pasakojimu. Esu įsitikinęs, kad pagarba prasideda nuo atsakomybės už savo veiksmus, o kaltinimai turėtų būti grindžiami faktais ir sąžiningu situacijos vertinimu, o ne vienašališkais pasakojimais“, – rašė D. Jankauskas.
Palaikė kolegės poziciją
D. Jankauskas savo įraše palaikė anksčiau viešai prabilusią Juozo Miltinio dramos teatro aktorę I. Labanauskaitę. Penkerius metus teatre dirbanti moteris taip pat teigė per šį laiką nepatyrusi mobingo ir stojo ginti teatro vadovo Antano Venckaus.
„Per penkerius darbo metus teatre nesu patyrusi jokio mobingo. Priešingai – visuomet jaučiau pagarbų, profesionalų ir žmogišką santykį iš šio teatro vadovo Antano Venckaus“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė I. Labanauskaitė.
Aktorė savo pasisakyme taip pat užsiminė apie, jos teigimu, pasitaikiusius vėlavimus į spektaklius bei situacijas, kai suplanuotose repeticijose kolegoms tekdavo laukti.
I. Labanauskaitės žodžiai neliko nepastebėti ir socialiniuose tinkluose. Po jos įrašu dalis internautų dėkojo aktorei už tai, kad ši ryžosi viešai pateikti kitokį situacijos vertinimą.
Tuo metu į kitą konflikto pusę palaikančius balsus jau spėjo sureaguoti ir pagrindinį Makbeto vaidmenį spektaklyje kūręs Tadas Gryn.
„Labai džiaugiuosi dėl žmonių, palaikančių kitą pusę. Džiugu skaityti, bet nenukrypkim nuo temos. Normalu yra turėti kitą nuomonę, palaikyti kažką. Bet eikime prie esmės“, – „Instagram“ istorijose kalbėjo aktorius.
T. Gryn taip pat paviešino dar prieš spektaklio atšaukimą rašytą žinutę, kuria siekė pagrįsti savo anksčiau išsakytą poziciją, kad mėgino ieškoti būdų išsaugoti suplanuotus pasirodymus ir rasti kompromisą su teatro vadovybe.
Konfliktas kilo dėl „Makbeto“
Primename, kad konfliktas viešumon iškilo rugpjūčio 5-ąją, kai Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras netikėtai paskelbė atšaukiantis visus suplanuotus Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Makbetas“ pasirodymus.
Po šio sprendimo T. Gryn viešai kritikavo teatro vadovybę ir teigė iki paskutinės akimirkos mėginęs rasti sprendimą, kad spektakliai įvyktų. Aktorius tikino pasigedęs dialogo ir pabrėžė, kad nesutarimai, jo teigimu, susiję ne vien su finansais, bet ir su kitomis darbo sąlygomis.
Savo ruožtu teatro vadovybė pateikė kitokią įvykių versiją. Teatro išplatintame pareiškime teigta, kad T. Gryn savo iniciatyva nutraukus darbo santykius buvo pradėtos derybos dėl tolesnio jo dalyvavimo spektakliuose.
Vadovybės teigimu, aktoriaus pageidaujamos finansinės sąlygos „reikšmingai viršijo teatro galimybes ir nusistovėjusią atlygio praktiką“. Teatras tvirtino pateikęs maksimalų galimą pasiūlymą, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.