Apie susidariusią situaciją nusprendė prabilti Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ieva Labanauskaitė. Penkerius metus šiame teatre dirbanti moteris stojo ginti teatro vadovo Antano Venckaus ir neslėpė nuostabos dėl pastarosiomis dienomis jam viešai mestų kaltinimų.
Savo poziciją I. Labanauskaitė išsakė socialiniame tinkle „Facebook“. Įrašu ji sutiko pasidalyti ir su Lrytas.
„Esu Juozo Miltinio dramos teatras aktorė. Per penkerius darbo metus teatre nesu patyrusi jokio mobingo. Priešingai – visuomet jaučiau pagarbų, profesionalų ir žmogišką santykį iš šio teatro vadovo Antano Venckaus.
V. Mičiulienė – apie laimės nenešusį Stefutės vaidmenį, kitokią save ir netikėtą šio interviu priežastį
Nuostabą man kelia tai, jog apie pagarbą ir profesionalumą žiūrovams, kolegoms ir teatro bendruomenei garsiausiai kalba tie, kurie savo profesinėje ir „užklasinėje“ veikloje tuo, švelniai tariant, nepasižymi. Nebent ta pagarba pelnoma vėluojant atvykti į spektaklius, kuriuose vaidini, apie tai net nepranešus. O gal pagarba, apie kurią tiek kalbama, kuriama verčiant laukti kitus kolegas jau suplanuotose repeticijose, naudojantis tuo, jog režisierius yra patogus ir nuolaidžiauja?
Normalu, jog bet kokioje darbovietėje iškyla darbo organizavimo, poilsio ir susitarimo dėl atlygio derinimo iššūkių. Ar teisinga užsipulti teatro vadovą ir asmeniškai viešai kaltinti dialogo nebuvimu? Kiek man žinoma, teatro turimi įrodymai teigia priešingai.
Susiję straipsniai
Baugu stebėti, kaip žiniasklaidos ir nuomonės formuotojų pagalba lengvai galima sugriauti žmogaus reputaciją, kuris, mano nuomone, gana atlaidžiai ir supratingai įvertinęs visas aplinkybes, bando suprasti kiekvieną scenos profesionalą.
Norėčiau paprašyti visų, kurie stebi šią situaciją iš šalies, neskubėti daryti toli siekiančių išvadų, aklai kaltinti teatro vadovybės ar, juolab, laidoti paties teatro.
Gaila, jog Miltinio laikais nebuvo feisbuko...“ – rašė I. Labanauskaitė.
Aktorės įrašas socialiniame tinkle neliko nepastebėtas. Po juo pasirodė nemažai komentarų, kuriuose internautai dėkojo I. Labanauskaitei už viešai išsakytą poziciją ir drąsą į susidariusią situaciją pažvelgti iš kitos pusės.
„Pagarba už drąsą, ypač kai kitoje barikadų pusėje – patyrę, iš skandalų ar net teismų neišbrendantys, puikiai įvaldę principą „kas garsiau rėkia, tas teisus“ specialistai“, – rašė viena komentatorė.
Kita moteris neslėpė besidžiaugianti, kad viešojoje erdvėje pasigirdo ir kitokia pozicija.
„Puikiai sustrateguota – išeinu iš teatro, bet ir toliau noriu vaidinti, tik kitomis sąlygomis. O jūs niekur nedingsite, turėsite paklusti, nes bilietai išpirkti ir nėra kuo pakeisti. Nepaėjo... tai užkūrė vakarėlį, sukvietė įžymybes, žinomybes, nuomonių formuotojas, stojusias badaujančio aktoriaus pusėn. Puiku, kad atsirado nors kokia atsvara beatodairiškam puolimui“, – savo nuomonę išsakė internautė.
Komentaruose netrūko ir raginimų nepamiršti paties teatro bei jo žiūrovų.
„Į spektaklį „Sala, kurios nėra“ bilietus „gaudžiau“ kelis metus ir tik neseniai jį pamačiau. Vien tai rodo, kad žmonės šį teatrą, kuriame plevena legendinio Juozo Miltinio aura, myli. Neišbarstykime jos“, – ragino komentatorius.
Tiesa, pasitaikė ir tokių, kurie kritikos negailėjo abiem konflikto pusėms.
„Tiesiog išpūliavo kažkoks užleistas skaudulys, susikaupkit, susitvarkykit su ego ir apspręskit visas kolektyvas ar liekate teatre, ar tampate krepšinio terminologija sekant „laisvaisiais agentais“ . Administratoriai irgi turėtų tą suprasti. Labai nesmagu dėl šios situacijos, bet, kaip tikra teatro gerbėja jaučiuosi įžeista abiejų konflikto pusių. Nebemylit jūs nei teatro, nei mūsų“, – rašė kita internautė.
Primename, kad ažiotažas dėl situacijos Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kilo rugpjūčio 5-ąją, kai buvo netikėtai paskelbta apie visų Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Makbetas“ pasirodymų atšaukimą.
Toks sprendimas nustebino ne tik žiūrovus, bet ir spektaklio kūrėjus. Pagrindinį Makbeto vaidmenį kūręs Tadas Gryn viešai teigė mėginęs rasti sprendimą, kad suplanuoti spektakliai įvyktų, tačiau tikino pasigedęs teatro vadovybės noro ieškoti kompromiso.
Savo ruožtu teatro vadovybė išplatino pareiškimą, kuriame pateikė kitokią įvykių versiją. Jame teigta, kad T. Gryn savo iniciatyva nutraukus darbo santykius su teatru buvo pradėtos derybos dėl tolesnio jo dalyvavimo „Makbete“.
Teatras taip pat akcentavo finansinę nesutarimų pusę ir tvirtino, kad aktoriaus pageidaujamos sąlygos „reikšmingai viršijo teatro galimybes ir nusistovėjusią atlygio praktiką“. Vadovybės teigimu, T. Gryn buvo pateiktas maksimalus galimas pasiūlymas, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.
Pats T. Gryn vėliau dar kartą sureagavo į teatro paaiškinimą ir pabrėžė, kad, jo teigimu, konflikto esmė nėra vien finansiniai klausimai. Aktorius kalbėjo apie darbo sąlygas, repeticijų organizavimą ir dialogo su teatro vadovybe trūkumą.
„Pagrindinis akcentas nėra finansiniai dalykai, kuriuos irgi reikia suderinti, o ir repeticijos. Jei skelbiama repeticija, ar aš pats apsimoku iš savo finansų? Ar kas? Va čia ir yra darbo sąlygos, kurias reikia suderinti. Jeigu neina į dialogą, kaip tai padaryti?“ – „Instagram“ istorijose kalbėjo aktorius.
T. Gryn taip pat prabilo apie kitų spektaklių, kuriuose iki šiol vaidino, likimą. Aktorius teigė supratęs, kad jau ieškoma, kas galėtų jį pakeisti, tačiau pats apie vykstančius procesus esą nėra informuojamas.
„Jei suras – pakeis, jei ne – tai vėl neįvyks spektakliai ir kas bus kaltas? Aš būsiu kaltas, kai su manimi neinama į dialogą? Dėl ko aš būsiu kaltas?“ – klausė T. Gryn.
Tuo metu naujienų portalas JP skelbė, kad situacija gali paliesti ir daugiau A. Špilevojaus režisuotų spektaklių. T. Gryn vaidina pastatymuose „Sala, kurios nėra“, „Šv. Speigas“, „Jona“ ir „Arrivederci“.
JP.lt kalbintas A. Špilevojus teigė jau sulaukęs teatro žinios apie ketinimus T. Gryn šiuose spektakliuose pakeisti kitu aktoriumi. Anot režisieriaus, nepavykus to padaryti, gali kilti klausimas ir dėl šių pastatymų ateities.
Apie teatre tvyrančią įtampą portalui JP.lt prabilo ir buvęs Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Mindaugas Ancevičius. Jis negailėjo kritikos dabartinei teatro vadovybei ir tvirtino, kad problemos, jo vertinimu, brendo ne vienerius metus.