Socialiniuose tinkluose ji atskleidė priežastį, kodėl buvo nuo jų atsiribojusi.
„Pranešu: gyva. Ir turbūt gyvesnė nei bet kada. Bet niekuo dramatišku nenudžiuginsiu. Iki kaklo mylimam darbe – artimiausias tikslas kibernetiškai sustiprinti sveikatos sektorių. Klausau 90-ųjų muzikos, kurios dar niekas nespėjo sugadinti. Mėgaujuosi saule.
Mokausi dukros paauglystės (mokomės abi, rezultatai svyruoja). Vakarais – „Netflixo“ kriminaliniai trileriai. O dabar atvirai. Kuo giliau tyrinėju, kaip soc. tinklai veikia vaikus ir mus visus, tuo mažiau noriu čia būti.
Tadas Gryn ir Toma Vaškevičiūtė grįžo į praeitį: kodėl jų meilės istorija padėjo ekrane?
Net ne turinį kurti. Apskritai būti. Bet puikiai suprantu ir kitą pusę – geresnės priemonės skleisti tam, ką kasdien nagrinėju, tiesiog nėra. Toks paradoksas.
Aiškiai po tų metų viešumo norėjosi pradingti be pėdsako ir pailsėti nuo visko. O kai dabar pažiūriu, į ką virsta mūsų vieša erdvė, pykina. Melas ir pigiai surežisuoti gyvenimai.
Susiję straipsniai
Turinys turi kraujuoti arba nusirengti, kitaip jo lyg ir nėra. O visa kita – užkastas nuobodus produktas algoritmui. Nežinau, kaip jums, bet man norisi išsitraukti seną knygą, kokių jau neberašo, ir nusikelti nuo to kuo toliau.
Rugsėjį grįžtu prie vaikų saugumo internete (atsiprašau visų, pas kuriuos nebespėjau dėl darbų krūvio atvažiuoti mokslo metų pabaigoje). Rengiuosi naujus pranešimus konferencijoms.
Ir taip – laidą visgi paleidžiam nuo rudens. Nes piktintis pigiu turiniu neužtenka. Reikia pačiai pabandyti sukurti kažką naudingo. O tai neišvengiamai reiškia grįžimą į soc. tinklus. Jau kaupiu energiją.
Išeiti į eterį po pertraukos – neįtikėtinai sunku. Bet pripažinsiu: pasiilgau jūsų“, – dalijosi ji.