Tai sukrėtė visuomenę, o feisbuke netyla diskusijos apie bažnyčią ir kunigus. Paliesta tema ir apie bažnyčios aukas.
Į diskusiją įsitraukė ir žurnalistė, televizijos laidų vedėja Fausta Marija Leščiauskaitė.
Ji atvira: prieš kelis metus garsiai ir savo noru atsiribojo nuo bažnyčios.
Savo mintimis ji sutiko pasidalinti su naujienų portalu Lrytas.
„Prieš keletą metų garsiai ir savo noru atsiribojau nuo bažnyčios. Ne nuo tikėjimo, ne nuo dvasingumo, ramybės paieškų, bet nuo organizuotos religijos ir bažnyčios, kuri man primena velnio irštvą.
Kaip ir daug vaikų, deja, buvau pakrikštyta. Taigi, tapau dar vienu skaičiu valstybės daugumos religijoje. Nenorėjau juo būti.
Nenoriu būti priežastimi, kodėl bažnyčia gauna visas tas lengvatas, dėl kurių gali tarpti. Savo vaiko neabejotinai nekrikštysiu. Ateityje, jei norės, tikrai nedrausiu ir neatkalbinėsiu tai atlikti pačiai, bet pasistengsiu, kad mano vaikas žinotų, kodėl to nepadariau.
Susiję straipsniai
Nes neįmanoma, kad tiek metų prievartaujant, tvirkinant ir naudojantis vaikais, bendruomenė nežinojo ar bent neįtarė. Mano gimtame mieste visi žinojo, kuris kunigas geria, kuris paslapčiomis turi žmoną.
Žinojo ir apie aplinkinių kaimų kunigus. Bažnyčia kaip institucija žino tiek daug. Ji juk žino, kad ne vienas jų kunigas gyvena su vyru. Ilgus metus. Sužinoję tiesiog ištremia iš prestižinės bažnyčios kažkur tarp laukų.
Ir toliau viešai pasisako apie „nuodėmę“, tačiau patys ją slepia. Taip ir čia, skriaudžiant vaikus, ko gero „susitvarko“, kad į akis aplinkiniams nekristų, ir tarpsta toliau.
Taip, yra atsidavusių, pasišventusių ir net anaiptol netarpstančių dvasininkų. Bet aš negaliu jiems pritarti, nes jie dalyvauja sistemoje ir taip ją palaiko.
Netiesiogiai, bet labai ženkliai. Bažnyčia turėtų ne melstis dėl aukų. Jie turėtų bausti ir įdavinėti visus, keliančius įtarimą. Mokėti aukoms solidžias išmokas, rūpintis jų gerove, psichologine sveikata. Valytis. Jei jiems tikrai rūpėtų. Bet pasimelsti lengviausia. Tai pasimelskime visi, kad mūsų sąskaitos apsimokėtų ir vakarienės pasiruoštų“, – rašė Fausta Marija.