Praėjusiais metais Rugsėjo 1-ąją kaip mokytojas pasitikęs garsus sporto komentatorius Vaidas Čeponis (54 m.) šiemet į klasę nebegrįžo. Metus Vilniaus Maironio progimnazijoje šeštokus lietuvių kalbos mokęs vyras nusprendė užverti mokyklos duris.

Nors prieš pradėdamas dirbti pedagoginį darbą V. Čeponis suprato, kad lengva nebus, tikrovė, pasak jo, pasirodė gerokai sudėtingesnė. Darbas mokykloje pareikalavo ne tik daug laiko, bet ir jėgų, sveikatos bei nervų.

„Žinojau, kad mokytojo darbas nelengvas, bet negalvojau, kad toks sunkus. Darbas Maironio progimnazijoje atimdavo labai daug jėgų, laiko, sveikatos, nervų. Dėl šios priežasties buvo labai sudėtinga ir būti lietuvių kalbos mokytoju, ir užsiimti kita veikla. Kitos veiklos reikalingos, kad normaliai užsidirbčiau.

Išgyventi vien iš pradedančiojo pedagogo atlyginimo Vilniuje, turint šeimą, paskolą, neįmanoma. Jei į mokyklą atėjęs specialistas už etatą gautų, tarkim, pustrečio tūkstančio eurų į rankas, tadas kas kita. O dabar ta suma yra maždaug dvigubai mažesnė. Vilniuje miesto savivaldybė pradedančiajam mokytojui skiria prie algos 200 eurų priedą, o po metų to priedo nebelieka“, – pasakojo V.Čeponis.

[[ge:lrytas:lrytas:39421419]][[ge:lrytas:lrytas:40777160]][[ge:lrytas:lrytas:42490342]]

Žengti į mokyklą V. Čeponiui buvo kiek lengviau dėl to, kad mokytojo darbas jo šeimoje nėra svetimas. Pedagoge dirbanti žmona Lina negailėjo patarimų, o pradėjęs dirbti jis jautė ir mokyklos vadovybės palaikymą.

„Žmona, kuri jau ilgokai dirba mokytoja, duodavo įvairių patarimų, aš jai labai dėkingas. Ne, kaip pradėjau dirbti, jokios įtampos nebejutau. Padėjo ir tai, kad mane palaikė progimnazijos direktorė, jos pavaduotoja“, – kalbėjo Vaidas.

Vis dėlto per metus mokykloje būta ir netikėtų situacijų. Viena jų kilo dėl V. Čeponio klasėje išsakyto juokelio, kurį vienas mokinys suprato tiesiogiai.

„Tiesa, vieną kartą kilo įtampėlė. Viena progimnazijos vadovių man pareiškė, kad vieno mokinio mama pasiskundė, jog lietuvių kalbos mokytojas gerus pažymius rašo tik tiems, kurie jam nuperka maisto. Kartą klasėje juokaudamas mestelėjau mokiniams: „Jūs esat tikri egoistai – per pertraukas prisiperkat bandelių, saldainių, gaiviųjų gėrimų, o mokytojui nieko neatnešat. Nuo šiol tie, kas nevaišins manęs, gaus tik neigiamus pažymius“. Vienas vaikas humoro nesuprato. Tad po šio įvykio reikėdavo man jau alkanam sėdėti per pamokas“, – juokėsi jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43890375]]

Per metus mokykloje Vaidas spėjo pažinti ir skirtingus mokinių charakterius. Vieni šeštokai jį džiugino smalsumu ir noru mokytis, o su kitais tekdavo gerokai pavargti bandant išlaikyti dėmesį bei tvarką klasėje.

„Labiausiai patiko darbštūs, gabūs, smalsūs ir per pamokas netriukšmaujantys moksleiviai. Tiesa, toli gražu ne visi tokie (Juokiasi). Labiausiai nervindavo, kai reikėdavo per pamoką dešimtis kartų prašyti kai kurių vaikų, kad klausytų, ką kalbu, neplepėtų tarpusavyje.

Tiesa, tikrai nesigailiu, kad metus padirbau mokytoju – pasisėmiau nemažai patirties. Labai smagu, kad su kai kuriais buvusiais savo moksleiviais iki šiol bendrauju. Susirašome žinutėmis, buvome ir susitikę vasaros pabaigoje“, – atviravo garsusis sporto komentatorius.

Nors šiemet į mokyklą nebegrįžo, V. Čeponis pedagoginio darbo galutinai neišsižada. Jei ateityje mokytojų atlyginimai padidėtų, jis svarstytų galimybę vėl stoti prieš klasę. Tiesa, tuomet norėtų dirbti jau su vyresniais mokiniais.

[[ge:lrytas:lrytas:43890378]]

„Neatmetu galimybės vėl dirbti mokytoju. Tikiuosi, dar padidės pedagogų algos. Jei taip nutiktų ir grįžčiau į mokyklą, norėčiau mokyti vyresnius moksleivius, tarkim, devintokus, dešimtokus. Vilniaus Maironio progimnazijoje aš mokiau šeštokus. Manau, kad suvaldyti tokio amžiaus vaikus, gali tik patyręs pedagogas. Didelė dalis tokio amžiaus vaikų nesuvokia, ko jie eina į mokyklą.

Po mokslo metų supratau, kad man reikėjo būti griežtesniam. Gyveni ir mokaisi. Galbūt imsiuosi korepetitoriaus darbo ir vaikus mokysiu individualiai. Dar svarstau“, – kalbėjo Vaidas.

Užvėręs mokyklos duris V. Čeponis ir toliau sukasi gerai pažįstamoje krepšinio bei renginių vedimo aplinkoje.

„Veiklos turiu. Badu gal nenumirsiu, nors pabadauti man būtų į naudą (Juokiasi). Viename naujienų portalų vedu laidą apie krepšinį, skaitau sporto žinias radijo stotyje, komentuoju krepšinio rungtynes bare. Tai man žiauriai patinka, nes galiu kalbėti, ką tik noriu – paskaldyti daugiau medinių juokelių, net nusikeikti. Dar truputį žadu komentuoti krepšinį ir televizijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:43890377]]

Planuoju vesti daugiau renginių. Daugiausia vedu gimtadienius, kitas asmenines šventes. Pakviečia ir įmonės. Įvairiose šventėse neretai vedu protmūšius. Renginius vedu kiek kitaip nei dauguma vedėjų – mana labai patinka spontaniški juokeliai, kuriuos pasitelkiu itin dažnai“, – geros nuotaikos nestokojo Vaidas.

Vaidas Čeponis užvėrė mokyklos duris ir prabilo apie per mažą algą: „Išgyventi neįmanoma“