Kur kvapų keliai nuves šį nebijantį iššūkių menininką – ko gero, nežino net jis pats. Bet kad ši kelionė bus kupina atradimų – tą jis gali pažadėti visiems jo veiklos sekėjams ir kvapų mylėtojams.
Šiandien, rugsėjo 16-ąją, minėdamas 15-ąjį jo kvapų namų „FUMparFUM“gimtadienį, nišinių kvepalų kūrėjas ne tik pristato išskirtinį kvapą namams „Bauhaus“, bet ir su skaitytojais dalinasi kelionės į kvapus istorija, kuri verta atskiros knygos. Ką gali žinoti, gal vieną dieną ji, kaip ir Aisčio jau parašytoji „Kvepalai.
Olfaktorinės istorijos“, išties gims? Laikas parodys, o dabar – kviečiame paskaityti interviu su kūrėju: ir jei Jūs dabar esate gyvenimo kryžkelėje, ieškote savęs ir nerandate tikrojo pašaukimo: pažadame, Aisčio patirtis niekada nenuleisti rankų Jums suteiks įkvėpimo siekti svajonių.
Ar „Moterys meluoja geriau“ grįš? Kūrėjai pasiuntė intriguojančią žinutę gerbėjams
– Iki to laiko, kai pasinėrei į kvapų pasaulio pažinimą, Tave žmonės pažinojo kaip aktorių ir radijo laidų vedėją. Kaip sugalvojai, kad norėtumei išbandyti jėgas kvapų kūrime? Tave tai žavėjo seniai, ėjai nuosekliai, ar tiesiog trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus ar meilė iš pirmo žvilgsnio?
– Žiūrint iš šiandienos perspektyvos, galiu pasakyti, kad priežasčių, kodėl aš atsidūriau kvapų pasaulyje, buvo ne viena – rutininis darbas radijuje, ne visai sėkmingai susiklosčiusi aktoriaus karjera teatre, saviraiškos badas – visa tai paskatino ieškoti naujų kūrybinių formų, kelių. Kitas dalykas, kad kvapais, parfumerija domėjausi iš seno. Vaikystėje nesąmoningai kildavo noras viską uostyti, fiksuodavau kvapus, vėliau, paauglystėje, tėvai padovanojo pirmuosius kvepalus, tai užkabino. Ilgainiui tapau išrankiu parfumerijos vartotoju ir tiesiog nerasdavau sau patinkančio aromato parduotuvių lentynose. Taigi, priežasčių atsirasti aromatų kūrybai mano gyvenime buvo daugybė ir labai džiaugiuosi, kad tai nutiko.
Susiję straipsniai
– Kokie buvo Tavo pirmieji žingsniai? Skaitei literatūrą, gal važiavai į kokius kursus ar tobulinaisi asmeniškai pas kokį užsienio parfumerį?
Parfumerine kūryba susidomėjau prieš gerus septyniolika metų, kažkur atsitiktinai atradęs skelbimą apie botaninės parfumerijos komponavimo kursus „Kvapų namuose“: juos organizavo tokios veiklos pradininkė Lietuvoje Laimė Kiškūnė. Nuėjau, pabandžiau, labai patiko.
Pamenu, kaip už pusę radijo algos nusipirkau įvairių aromatinių esencijų ir pradėjau eksperimentus namų virtuvėje. Vėliau, kai supratau, kokią parfumeriją norėčiau kurti, važiavau į įvairius kursus užsienyje, daugiausia Prancūzijoje, ten, kur europietiškosios parfumerijos ištakos. Galiausiai Paryžiuje atradau „Cinquieme Sens“ (liet. „Penktasis pojūtis“) parfumerijos mokyklą, kur 2017 m. teko pasimokyti parfumerijos konstrukcijos-dekonstrukcijos. Mokytis iš kurio nors garsaus parfumerijos meistro buvo mano svajonė, bet taip neatsitiko.
Ne taip viskas paprasta tame parfumerijos pasaulyje, ypač Rytų europiečiui be pažinčių ir finansų. Žinias teko rankiotis pačiam, po trupinėlį. O kalbant apie literatūrą, tai lietuvių kalba tuomet nieko nebuvo, teko parašyti pačiam (knygą „Kvepalai. Olfaktorinės istorijos“ 2016-ais metais išleido leidykla „Obuolys“, atnaujintas leidimas pasirodė 2021-aisiais – aut.past.). Iš patirties galiu pasakyti, kad parfumerijos, kaip ir bet kokio amato ar meno, niekas tavęs negali išmokyti, turi išmokti pats, per klaidas, per ilgametę praktiką.
– Tikriausia, prisimeni, kaip kūrei pirmą kvapą ir kokios buvo jo „natos“?
– Negalėčiau dabar tiksliai įvardyti visai pirmo savo kūrinio, bet pirmasis, kuris virto parfumeriniu produktu, vadinosi „Amber Lemonade“. Kvapas kažkuo priminė populiariausią amerikietišką gazuotą limonadą, todėl ir pavadinime tas žodis yra. Tai buvo botaninis aromatas, pagamintas vien tik iš natūralių žaliavų, bet to meto mano parfumerijos gerbėjams ir pirkėjams patiko.
– „FUMparFUM“ jau 15 metų! Ar tikėjais, kad atėjai ne šiaip sau kokiam trumpam blykstelėjimui? Kaip manai, kur slypi Tavo sėkmės paslaptis, ypač, kai save vadinančių kvepalų kūrėjais po Tavo pasirodymo Lietuvos rinkoje, atsirado nepaprastai daug ir klientas turi nemažą pasirinkimą, bet Tu stovi it mūras.
– Parfumerija man nėra tik verslas ar hobis, ar įdomi veikla. Tai mano aistra. Ir jeigu degi ta aistra, tiesiog nuosekliai, nesustodamas eini į priekį. Pasiryžimas tapti parfumerijos kūrėju paskatino mane 2011-aisiais įregistruoti prekės ženklą, kurį pavadinau „FUMparFUM“. Tai toks žodžių žaismas, kalambūras, kilęs iš įvairių kalbų sąskambio: per fumum, profumo, parfum, perfume ir t.t. Neturėjau nei verslo plano, nei labai konkrečios vizijos, nei sukurtų produktų, bet žinojau, kad to prekės ženklo man reikės, nes turėjau labai stiprų norą tapti rimtu parfumeriu, kad ir kaip tai naiviai tada skambėjo šitame visai ne parfumeriniame Europos pakraštyje. Džiaugiuosi, tapęs šio verslo pionieriumi, įkvėpusiu tokį gausų lietuvių būrį sekti mano parfumeriniais pėdsakais. (Juokiasi).
Didelės konkurencijos nejaučiu, nes tiesiog nuoširdžiai ir nuosekliai darau tai, kas man labai patinka – kuriu aromatus, kvepiančius produktus, kvapų instaliacijas meno parodoms ir t.t. Su daugeliu tų, kurie šiandien sieja save su parfumerija, aš nesu vienoje lentynoje, nors iš pažiūros gali taip pasirodyti. Šiandien aromatų pasaulyje yra retas atvejis, kad parfumerinio prekės ženklo kūrėjas pats kurtų aromatus, o aš juos kuriu, ir ne tik sau. Nuo pat veiklos pradžios turėjau įvairių kūrybinių užsakymų kitiems prekių ženklams, nuo verslo dovanų iki vardinių komercinių aromatų ar pastatų interjero iškvėpinimo, o tai juk ir yra tikriausias profesionalumo įrodymas. Profesionalui konkurencija nebaisi.
– Per tuos 15 m., ko gero, buvo ne vienas kuriozas ar įvykis, turėjęs įtakos Tavo tolimesniam kūrybos keliui: ar galėtum atskleisti įsimintiniausią?
Aš prisimenu labai jaudinantį momentą, kai pirmą kartą dalyvaujant didžiulėje Milano „Esxence“ parfumerijos parodoje, netikėtai iš nematomų aukštybių prie FUMparFUM stendo pasirodė vienas tos parodos organizatorių – labai svarbi persona Italijos parfumerijos industrijoje – Silvio Levi, kuris paatviravo, kad net 12 skirtingų jo biuro darbuotojų rekomendavo jam aplankyti šį stendą, kaip kažką nematyto ir šviežio toje parodoje. Visi aplinkui stebėjo šį vizitą nuščiuvę, nes tokio dėmesio prekės ženklui-debiutantui iki tol ten nebuvo pasitaikę.
O Silvio Levi praleido „FUMparFUM“ stende pusvalandį savo labai brangaus laiko. Jaučiausi pakylėtas. Arba tas faktas, jog po tarptautinių parodų ir renginių gausos asmeniškai pažįsti daugybę nišinės parfumerijos pasaulio veikėjų, kurie kitiems galbūt atrodo kaip tik pusiau realūs mitologiniai personažai, o jie ateina pas tave į „FUMparFUM“ vakarėlį Florencijoje, pvz. legendinis parfumeris Mark Buxton, garsi amerikietė rašytoja Sarah Colton, žinomo prekės ženklo kūrybos vadovas Thomas de Monaco ir kt. Juk tai svajonės išsipildymas!
– Vis dažniau kuri kvepalus pagal užsakymus (esi net Ingai Valinskienei ir Beissoul&Einius sukūręs, o kiek dar nežinom!) Ko gero, tai neapsakomas jausmas, kai kiti nori, kad savo nosim prisliestum prie jų asmenybės ar įmonės prekinio ženklo.
– Pirmasis užsakymas, simboliška, buvo aromatas radijo stoties M-1 jubiliejaus proga: „Radijo kvapas“. Aš tuomet iš radijo jau buvau išėjęs. Paskui buvo daugybė labai įdomių projektų, pavyzdžiui du aromatai Birštono sanatorijai „Vytautas Mineral SPA“, jie ir šiandien labai populiarūs tarp apsilankančių, vardiniai aromatai Ingai Valinskienei, žurnalo „Moteris“ šimtmečiui, elektroninės muzikos duetui Beissoul & Einius, konceptualiam mados prekės ženklui „EgyBoy“, visai šviežias – Editos Mildažytės vardo aromatas, du aromatai „Pergalės“ šokoladui, aromatas dizaino kompanijai „Goodname“– visko ir neišvardinsiu. Esu sukūręs aromatų vienos vaistinės kosmetikos gaminių linijai, bankų, kelionių ir reklamos agentūrų, įvairių įmonių verslo dovanoms, renginiams, knygų pristatymams, parodoms.
Šiuo metu bendradarbiauju su prekės ženklu „Financier“, kuriu jiems namų aromatus ir parfumerijos gaminius. Esu sukūręs aromatų vokiečių, lenkų ir prancūzų prekės ženklams. Parfumerijos kūrėjui tai normali praktika ir profesinis išbandymas, padedantis tobulėti.
– Labai dažnai savo kūrybą pristatai užsienyje: kaip pavyko į ten „pramušti“ kelius ir kaip užsieniečiai vertina Tavo kvepalus? Gal gali palyginti, kuo skiriasi Tavo kvepalų gerbėjas užsienyje ir Lietuvoje?
Ilgą laiką į tarptautinius parfumerinius renginius, parodas važinėjau tik kaip smalsuolis, entuziastas, korespondentas (esu parašęs ne vieną straipsnį apie parfumeriją įvairiems lietuviškiems leidiniams), vedinas vidinio, asmeninio susidomėjimo, kol galiausiai patikėjau savimi ir nusprendžiau sudalyvauti su savuoju „FUMparFUM“. Patekti į tas parodas nėra paprasta, turi siųsti komisijai vertinti savo produktų pavyzdžius, įrodyti, jog vykdai profesinę veiklą, turi verslą ir t.t. Pirmas kartas turėjo nutikti Milane, bet sutrukdė pandemija, tad tarp karantinų pirmasis pasirodymas įvyko prestižinėje „Pitti Fragranze“ parfumerijos parodoje Florencijoje, kur su „FUMparFUM“ sulaukiau didžiulio susidomėjimo. O tada jau nutiko ir Milanas, ir Paryžius, ir Los Andželas, ir Londonas, ir Tokijus.
Kai pradedi su tomis parodomis, nebegali sustoti. Jose užsimezgė galybė ryšių, pažinčių ir net tvirtų žmogiškų draugysčių. Įdomus faktas, bet didžiausia „FUMparFUM“ rinka po Lietuvos šiai dienai yra…Japonija. Prieš keletą metų viename parfumerijos renginyje sutiktas kolega japonas tapo ne tik geru bičiuliu, bet ir distributoriumi, kuris nutiesė „FUMparFUM“ aromatams kelius į japonų širdis.
– Šiandien pristatai naujieną: kvapą namams „BAUHAUS“. Ar tai pirmasis Tavo kvapas namams ir kodėl būtent jį sugalvojai sukurti?
Išvertus iš vokiečių kalbos „Bauhaus“ yra namo statyba. Tai labai simboliškas kūrinys prekės ženklo 15-os metų sukakties proga, kuris vainikuoja tam tikrą etapą: stačiau ir pastačiau ant kojų, ratų, bėgių ar kojūkų pirmuosius lietuviškos parfumerijos namus.
Nors praeityje buvau išleidęs po „FUMparFUM“ vėliava visą namų aromatų liniją, bet šis kūrinys kitoks, simbolinis, išskirtinis. Jis kvepia brangiu vaškuotu parketu, konjako statine ir sodriu prabangaus smilkalo dūmu. Dėl galimo nepaaiškinamo prisirišimo prie šio aromato pasitarkite tik su savimi.